Visos viešosios paslaugos, taip pat ir administracinės, turi būti teikiamos remiantis lygių galimybių principu, reiškiančiu, kad jos turi būti vienodai prieinamos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, įskaitant ir žmones su negalia. Nagrinėjant įvairių autorių (Dassah ir kt. (2018), Mason ir kt. (2019), Kuenburg ir kt. (2016), Staševičienė ir Istomina (2021)) darbus galima pastebėti, kad didelis dėmesys yra kreipiamas į sveikatos paslaugų pritaikymą žmonėms turintiems negalią. Tuo tarpu administracinių paslaugų pritaikymas žmonėms su negalią nėra pakankamai ištirtas. Atlikus Lietuvos Respublikos teisės aktų analizę, nustatyta, kad Lietuvoje administracinių ar bendrai viešųjų paslaugų pritaikymas negalią turintiems asmenims nereglamentuoja privalomos paslaugų pritaikymo nuostatos t. y. įstatymuose paliekama laisvė įstaigoms rinktis ar jos pritaikys paslaugų teikimą neįgaliesiems ar ne.
Siekiant išsiaiškinti kaip vertinamas administracinių paslaugų pritaikymas negalią turintiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo atliktas kokybinis tyrimas – pusiau struktūruotas interviu. Kokybinio tyrimo metu apklausti asmenys, turintys klausos, regos ir judėjimo negalią. Tyrimo metu iš informantų buvo siekiama sužinoti jų patirtį gaunant administracines paslaugas.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad geriausiai administracinių paslaugų pritaikymą vertina du informantai, vienas turi regos, kitas – judėjimo negalią. Abu paslaugas gavo elektroniniu būdu. Šie asmenys nesusidūrė su pritaikymo priemonių stoka ir paslaugomis pasinaudojo savarankiškai. Regos negalią turintys asmenys, kurie paslaugas gavo kontaktiniu būdu, taip pat nesusidūrė su pritaikymo priemonių stoka, tačiau paminėjo, kad pritaikymo priemonės nepakenktų. Minėti informantai su kliūtimis galėjo nesusidurti dėl to, kad vienas iš jų dar turi regėjimo likutį, o kitas ėjo kartu su socialiniu darbuotoju. Su pritaikymo priemonių stoka susidūrė judėjimo negalią turintis asmuo, kuris paslaugas gavo kontaktiniu būdu. Klausos negalią turintys asmenys susidūrė su pritaikymo priemonių stoka gaunant paslaugas tiek elektroniniu, tiek kontaktiniu būdu.
Apklausus informantus, išskirti pritaikymo priemonių pasiūlymai, kuriuos įgyvendinant pavyktų sukurti geresnį administracinių paslaugų pritaikymą. Judėjimo negalią turintiems asmenims reikalingi porankiai bei vietos atsisėsti. Regos negalią turintys asmenys teigė, kad nebūtų blogiau, jei durys būtų pažymėtos ryškiau. Klausos negalią turintys asmenys pateikė daugiausiai pritaikymo priemonių. Pirmoji – teksto pritaikymas. Asmenys, turintys klausos negalią pabrėžė, kad svarbu pritaikyti įvairią informaciją lengvai suprantama kalba tiek internetinėje svetainėje, tiek savivaldybės viduje. Informantai kaip pasiūlymą pateikė naujos registracijos formos sukūrimą, kurioje registruojantis gauti paslaugą, galima būtų pažymėti, kad žmogus turi klausos negalią, jam reikės gestų kalbos vertėjo ir pan. Dar viena pritaikymo priemonė, kuri jau naudojama kai kuriose įstaigose – piktograma internetinėse svetainėse, kurią paspaudus svarbiausia, nekintanti informacija pateikiama gestų kalba. Viena iš pritaikymo priemonių, kurią naudojant sukuriama prieinama aplinka, yra universalus dizainas. Informantai, žinoję universalaus dizaino reikšmę, pabrėžė jo taikymo, teikiant administracines ir kitas viešąsias paslaugas, svarbą. Informantų pateiktų priemonių įgyvendinimas galėtų prisidėti prie didesnio administracinių paslaugų, teikiamų Klaipėdos m. savivaldybės, prieinamumo.
Išanalizavus tyrimo rezultatus pastebėta, kad asmenys, turintys klausos negalią, elektroniniu ir kontaktiniu būdu teikiamų administracinių paslaugų pritaikymą vertina prasčiausiai iš visų tyrime dalyvavusių negalios grupių, o mažiausiai nusiskundimų turėjo asmenys, turintys regos negalią. Tyrimas atskleidė, kad asmenys, turintys negalią, gaudami administracines paslaugas Klaipėdos miesto savivaldybėje susiduria su infrastruktūros, informacijos ir komunikacijos barjerais, kuriuos įveikti galėtų padėti įvairios pritaikymo priemonės, viena iš jų – universalus dizainas ir jo principai.
Literatūra
Dassah, E., Aldersey, H., McColl, M. A., Davison, C. (2018). Factors affecting access to primary health care services for persons with disabilities in rural areas: a „best-fit“ framework synthesis. Global Health Research and Policy, 3(36), 1-13. DOI: https://doi.org/10.1186/s41256-018-0091-x
Kuenburg, A., Fellinger, P., Fellinger, J. (2016). Health Care Access Among Deaf People. Journal of Deaf Studies and Deaf Education, 21(1), 1-10. DOI: https://doi.org/10.1093/deafed/env042 Staševičienė, A., Istomina, N. (2021). Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, taikant universalaus dizaino principus, neįgaliems asmenims nustatymas Lietuvoje. Visuomenės sveikata, 3(94), 51-60. Prieiga per internetą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2003-04-18, Nutarimas Nr. 480 Dėl bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo patvirtinimo [galiojanti suvestinė redakcija: 2024-01-13].
Mason, D., Ingham, B., Urbanowicz, A., Michael, C., Birtles, H., Woodbury-Smith, M., Brown, T., James, I., Scarlett, C., Nicolaidis, C., Parr, J. R. (2019). A Systematic Review of What Barriers and Facilitators Prevent and Enable Physical Healthcare Services Access for Autistic Adults. Journal of Autism and Development Disorders,49, 3387-3400. DOI: https://doi.org/10.1007/s10803-019-04049-2
