Pasaulyje vis dažniau minimos aplinkosaugos, klimato kaitos, stichinių nelaimių problemos. Apie šias problemas kalbama ne tik medijose ar žiniose, bet ir sprendimų priėmimo lygmenyje. Svarbu, jog aplinkosaugos problemos būtų sprendžiamos tarptautiniu, nacionaliniu ir vietos lygmeniu. Aplinkosaugos problemos yra kompleksinės ir liečiančios kasdienį žmonių gyvenimą, verslą, politikos formavimą, todėl joms spręsti reikia kompleksinių priemonių. Būtent todėl šioje srityje ypač svarbus bendradarbiavimas.
Bendradarbiavimas apibrėžiamas kaip dviejų ar daugiau subjektų savanoriškas darbas kartu suvienijus pastangas, siekiant susitartų rezultatų ir bendrų tikslų. Norint sėkmingai pasiekti užsibrėžtų rezultatų, bendradarbiaujantys subjektai turėtų laikytis trijų pagrindinių principų: abipusio pasitikėjimo, aiškaus susitarimo dėl bendradarbiavimo sąlygų ir strategijos, pastovumo, kuris įpareigoja laikytis susitarimo sąlygų (Puškorius, 2007; Raišienė, 2015; Petrosjan, Zenkevich, 2015). Viešojo sektoriaus bendradarbiavimas su kitais sektoriais ir savivaldybėmis turėtų būti naudingas visuomenei. Bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) yra laikomas itin svarbiu, kuriant visuomenės gerovę. Bendradarbiavimas su NVO reikšmingas gerinant visuomenės atstovavimą, kuriant ryšį tarp valdžios ir piliečių, formuojant teigiamas socialines nuostatas, stiprinant demokratinį valdymą, apjungiant įvairius sektorius bendram darbui, o taip pat ir plečiant viešųjų paslaugų pasirinkimą ir teikimo efektyvumą, mažinant viešųjų paslaugų kainą (Seulki, Minjung, 2023; Vaz Lopes, 2020; Raišienė, 2015; Puntillo, 2017).
NVO yra nepelno siekiančios, savanorišku pagrindu veikiančios organizacijos, įkurtos atstovauti viešąjį interesą. Kai kurios NVO ypatingą dėmesį skiria aplinkosaugai vykdydamos įvairias veiklas. Jos gali teikti pagalbą gyventojams, nukentėjusiems nuo gamtinių nelaimių, suburti bendruomenes, teikiant humanitarinę pagalbą ir atkreipti valdžios dėmesį (Hutton ir kt., 2021). NVO daro poveikį privačiam sektoriui, priversdamos jį prisiimti aplinkosauginę atsakomybę. Tai įgyvendinama per įmonių veiklos stebėjimą, teisinių priemonių taikymą, boikotus, peticijas (Davis, Dirk, 2014). NVO taip pat užsiima aplinkosauginiu švietimu, kuris gali būti įvairių įtraukimo lygių nuo pasyvaus (paskaitos, pranešimai) iki įgalinančio (projektų, programų kūrimas) (Singh, Rahman, 2012). NVO taip bando paveikti viešąją politiką ir sprendimų priėmimą, siekdamos aplinkai palankesnių sprendimų ir įstatymų. NVO šią savo veiklą įgyvendina pasitelkdamos lobizmą, informacines kampanijas, kuriomis sukuriamas neigiamas sprendimų priėmėjų įvaizdis (Pacheco-Vega, Murdie, 2021).
Kiekybiniu tyrimu siekta nustatyti, kaip Klaipėdos miesto viešojo sektoriaus subjektai ir NVO bendradarbiauja aplinkosaugoje? Tyrime dalyvavo po 8 viešojo sektoriaus subjektus ir NVO. Pastebėta, jog aplinkosauginės problemos rūpi ne tik toms NVO, kurios save identifikuoja aplinkosauginėmis, bet ir toms, kurios užsiima švietimu, jaunimo įgalinimu, bendruomenių telkimu. Aplinkosauginiai klausimai yra svarbūs ir viešojo sektoriaus subjektams, net jeigu tai nėra pagrindinė jų veiklos sritis. Bendradarbiaujant partneriai pasitiki vieni kitais, turi aiškius susitikimus ir bendradarbiauja sudarant ilgalaikes sutartis, palaikant pastovų bendradarbiavimą. Dažniausiai komunikacijai pasitelkiamos nuotolinės priemonės: tel. skambučiai bei el. paštas, vis tik viešojo sektoriaus subjektai dažnai renkasi ir gyvus susitikimus. Nustatyti skirtingi bendradarbiavimo motyvai. NVO motyvuoja galimybė kurti ryšį tarp valdžios ir piliečių, o viešojo sektoriaus subjektus – galimybė teikti viešąsias paslaugas efektyviau. Tirtų organizacijų bendradarbiavimas yra grįstas papildomumo santykiais, kadangi jos siekia tų pačių tikslų skirtingomis priemonėmis, išlaikydamos mandagų ir pagarbų santykį. Viešasis sektorius prisideda finansiškai, taip pat konsultuoja NVO ir organizuoja mokymus NVO darbuotojams bei savanoriams. Tuo tarpu NVO praturtina bendradarbiavimą suteikdamos viešajam sektoriui informaciją apie piliečių poreikius ir viešindamos visuomenei aktualią informaciją. Tyrimu nustatyta, jog aplinkosaugos kontekste NVO reikšmingiausios šviečiant ir edukuojant visuomenę. Jų reikšmė nenustatyta rengiant boikotus, protestus ir įvairias akcijas. Tyrimo dalyviai pastebėjo, jog trūksta aplinkosauginių NVO. Taip pat tiek NVO, tiek viešasis sektorius yra nepakankamai iniciatyvūs sprendžiant aplinkosaugines problemas.
Literatūra
Davis, S. M., Dirk, C. M. (2014). Greening the Field? How NGOs Are Shaping Corporate Social Responsibility in China. Journal of Current Chinese Affairs, 43, 4, p. 75–110. Prieiga per internetą.
Hutton, N. S., Mumford, S. W., Saitgalina M., Yusuf, J.-E. W., Behr, J. G., Diaz, R., Kiefer, J. J. (2021). Nonprofit capacity to manage hurricane-pandemic threat: Local and national perspectives on resilience during COVID-19. International Journal of Public Administration, 44(11-12), p. 984- 993. Prieiga per internetą.
Lopes, A. V., Farias, J. S. (2022). How can governance support collaborative innovation in the public sector? A systematic review of the literature. International Review of Administrative Sciences, 88(1), p. 114-130. Prieiga per internetą.
Pacheco-Vega, R., Murdie, A. (2021) When do environmental NGOs work? A test of the conditional effectiveness of environmental advocacy. Environmental Politics, 30:1-2, p. 180-201. Prieiga per internetą.
Petrosjan, L. A., Zenkevich, N. A. (2015) Conditions for sustainable cooperation. Autom Remote Control, 76, p. 1894–1904. Prieiga per internetą.
Puntillo, P. (2017). Inter-municipal cooperation in service delivery and governance: Insights from Italy. International Journal of Business Governance and Ethics, Vol 12, p. 197-217. Prieiga per internetą.
Puškorius, S. (2007). Bendradarbiavimo efektyvumas. Viešoji politika ir administravimas, Nr. 20, p. 24-31. Prieiga per internetą.
Raišienė, A. G. (2015). Bendradarbiavimo kaip viešojo sektoriaus veiklos organizavimo alternatyvos teoriniai aspektai. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, Nr. 5, p. 318- 321. Prieiga per internetą.
Seulki, L., Minjung, K. (2023) Public perceptions of cross-sector collaboration and sector bias: evidence from a survey experiment. Public Management Review, p. 1-23. Prieiga per internetą.
Singh, H. R., Rahman, S. A. (2012). An Approach for Environmental Education by NonGovernmental Organizations (NGOs) in Biodiversity Conservation. Procedia – Social and 61 Behavioral Sciences, vol 42, p. 144-152. Prieiga per internetą.
