Karas paveikia ne tik kariaujančias šalis, bet ir nekariaujančias. Karo padariniai jaučiami tiek regione, kuriame vyksta karas, tiek visame pasaulyje (Shubalyi ir Gordiichuk, 2022). Paveikiamos įvairios sritys: socialinė, kultūrinė, politinė, technologijų, aplinkosaugos, infrastruktūros, ekonomikos ir energetikos (Šlekys, 2005; Vineburgh ir kt., 2008; McEntire, 2008; Rawtani ir kt., 2022; Shubalyi ir Gordiichuk, 2022; Khorram-Manesh ir kt. 2023).
Paveiktų sričių krizinių situacijų valdymas vyksta tiek valstybės, tiek savivaldybių lygmeniu. Vietos valdžia į situaciją reaguoja pirmiausia, bet trūkstant finansinių išteklių kreipiamasi ir į centrinę valdžią. Nors dažnai sprendimus gali priimti savivaldybės, svarbiausiais klausimais sprendimai priimami valstybiniu lygmeniu (Kapucu, 2009). Atlikus Lietuvos Respublikos teisės aktų analizę nustatyta, kad Lietuvoje yra reglamentuojamas krizinių situacijų valdymas, o būtent karo Ukrainoje kontekste daugiausia priimta Vyriausybės nutarimų socialinėje srityje.
Siekiant atskleisti, kokią įtaką karas Ukrainoje daro Akmenės rajono savivaldybei, buvo atliktas kokybinis tyrimas, taikant turinio analizės ir pusiau struktūruoto interviu metodus. Buvo analizuojami Akmenės rajono savivaldybės tarybos sprendimai ir Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai nuo karo pradžios iki 2024 m. kovo 14 d. ir apklausti trys savivaldybės specialistai iš skirtingų skyrių.
Per tirtą laikotarpį Akmenės rajono taryba priėmė sprendimus, susijusius su į rajoną atvykusiais pabėgėliais. Sprendimai buvo priimti ne tik vadovaujantis aukštesniais teisės aktais (sprendimai dėl pašalpų skyrimo, apgyvendinimo, išlyginamųjų klasių, humanitarinės pagalbos teikimo, biudžeto pakeitimų), bet ir savarankiškai – dėl nemokamo pabėgėlių pavėžėjimo vietinio/priemiestinio susisiekimo maršrutais. Teisės aktai priimti tik socialinėje srityje.
Priimti tarybos sprendimai savivaldybei didelės įtakos nepadarė. Biudžeto pakeitimai buvo susiję tik su ukrainiečiams teikiama pagalba, o tam skiriamos valstybės asignavimo lėšos. Kadangi reikėjo apgyvendinti ukrainiečius, gyventojai, kurie laukia socialinio būsto, galimai turėjo laukti ilgiau.
Interviu metu informantai teigė, kad Akmenės rajono savivaldybei padaryta ir teigiama, ir neigiama įtaka. Informantai įvardijo tokią teigiamą įtaką: padidėjo gyventojų skaičius, ligoninei teko didesnis finansavimas iš ligonių kasų, užimtos trūkstamų gydytojų ir slaugytojų darbo vietos; dėl padidėjusio mokinių skaičiaus nebuvo sujungtos kai kurių mokyklų klasės, vietos bendruomenės susitelkė teikiant pagalbą, gyventojai susipažino su kitokia kultūra rengiamuose renginiuose. Kaip neigiama įtaka minėti: kalbos barjeras, apkrova medicinos darbuotojams, ilgesnės eilės pas gydytojus ir laukiantiems socialinio būsto, papildomų klasių įsteigimas pabėgėliams.
Neabejotina, kad karas daro neigiamą įtaką ne tik kariaujančiai šaliai, bet ir daugeliui pasaulio valstybių. Tačiau atlikus tyrimą galima teigti, kad Akmenės rajono savivaldybės atveju karas šiuo metu turi daugiau teigiamos įtakos. Įtaka bus ilgalaikė, jei atvykę pabėgėliai liks gyventi rajone. Ypač, kai gydytojų-specialistų trūkumas buvo jaučiamas jau anksčiau.
Literatūra
Kapucu, N. (2009). Public Administrators and Cross‐Sector Governance in Response to and Recovery From Disasters. Administration and Society, 41(7), 910-914. Prieiga internetu.
Khorram-Manesh, A., Goniewicz, K. ir Burkle, FM. Jr. (2023). Social and healthcare impacts of the Russian-led hybrid war in Ukraine – A conflict with unique global consequences. Disaster Med Public Health Prep, 17 (e432), 1–9. Prieiga internetu.
McEntire, D. A. (2008). A critique of emergency management policy: recommendations to reduce disaster vulnerability. Public Policy, 3 (5/6), 302–312.
Rawtani, D., Gupta, G., Khatri, N., Rao, P. K. ir Hussain, C. M. (2022). Environmental damages due to war in Ukraine: A perspective. Science of The Total Environment, 850, 157932.
Shubalyi, O. ir Gordiichuk, A. (2022). The socio-economic consequences of the war in Ukraine: the national, regional, and global dimensions. Regional Barometer. Analyses and Prognoses, 18(1), 19-
Šlekys, D. (2005). Karas ir valstybė. Post scriptum, 7. Prieiga internetu.
Vineburgh, N. T., Ursano, R. J., Hamaoka, D. A. ir Fullerton, C. S. (2008). Public health communication for disaster planning and response. Int. J. Public Policy, 3 (5-6), 292–301.
