Europos Sąjungos žaliųjų jūrų uostų strategijų tyrimas


Jūrų uostai, nuo seno laikomi globalios prekybos ir logistikos pagrindu, šiuolaikiniame kontekste patiria reikšmingus pokyčius, išplėsdami savo tradicinį vaidmenį ir įtraukdami įvairius aplinkosaugos, socialinius ir geopolitinius aspektus. Šiandien akivaizdu, kad žiedinė ekonomika, siekianti sumažinti atliekas ir efektyviau naudoti išteklius, tampa lemiamu jūrų uostų sektoriaus vystymosi veiksniu. Tvaraus vystymosi kontekste jūrų uostai ne tik atlieka ekonominių centrų vaidmenį, bet ir tampa aplinkosaugos bei socialinio jautrumo židiniais, galinčiais susieti skirtingas bendradarbiaujančias šalis ir spręsti įvairius iššūkius (Bikauskaitė, 2020; Pavlic et al., 2014; Haryani & Simanjuntak, 2023; EK, 2024).

Europos Sąjungos kontekste žalieji uostai yra svarbi tvarumo strategijų dalis. ES jūrų uostai siekia tvarumo ir aplinkos apsaugos tikslų, investuodami į atsinaujinančią energiją, perdirbimo gamyklas, švaraus kuro naudojimą ir bendradarbiaudami su verslo atstovais, visuomene bei reguliuojančiomis institucijomis (EEI, 2017). Atliktame kokybiniame tyrime buvo analizuojami keturi ES uostai: Roterdamo, Hamburgo, Genujos ir Klaipėdos. Tyrimo tikslas buvo ištirti žaliųjų jūrų uostų strategijas Europos Sąjungoje ir analizuoti jų įgyvendinimo metodus. Pagrindinis uždavinys – įvertinti įgyvendintų žaliųjų strategijų efektyvumą šiuose uostuose, didžiausią dėmesį skiriant aplinkosaugai, tvarumui, klimato kaitai ir tarptautiniam bendradarbiavimui.

Roterdamo uostas, būdamas vienas didžiausių pasaulyje, taiko įvairias tvarumo strategijas. Viena iš pagrindinių iniciatyvų yra perėjimas prie žaliųjų technologijų ir atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimo. Uostas investuoja į vandenilio gamybos projektus, siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir CO₂ emisijas. Taip pat vykdomos priemonės, skirtos efektyviau naudoti energiją ir mažinti atliekų kiekį, pvz., atliekų perdirbimo programos ir žiedinės ekonomikos principų taikymas. Hamburgo uostas taip pat aktyviai siekia tvarumo, taikydamas žiedinės ekonomikos principus ir skatindamas ekologiškos logistikos praktiką. Uostas naudoja elektrines transporto priemones ir mažiau teršiančius laivus, taip sumažindamas su transportavimu susijusį CO₂ išmetimą ir prisideda prie oro kokybės gerinimo. Be to, įgyvendinamos priemonės, skirtos išmetamųjų teršalų kontrolei ir švaresnio kuro naudojimui. Genujos uostas įgyvendina įvairias priemones, siekiant sumažinti oro taršą ir pagerinti aplinkos kokybę. Uoste naudojama kranto energija, sumažinant oro teršalų, tokių kaip sieros dioksidas ir azoto oksidai, išmetimą. Taip pat taikomos griežtos laivų išmetamųjų teršalų normos ir įrengtos pažangios nuotekų valymo sistemos, užtikrinančios aukštus kokybės standartus. Klaipėdos uostas taip pat aktyviai siekia tvarumo, įgyvendindamas įvairias iniciatyvas. Uostas naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius ir diegia modernias technologijas, siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir energijos suvartojimą. Taip pat vykdomos atliekų tvarkymo ir perdirbimo programos, skatinančios tvarų išteklių naudojimą ir mažinant aplinkos taršą (Green Ports Hamburg, 2024; EK, 2014; Grauslytė ir Žukauskaitė, 2023; Hutchison Ports, 2018).

Analizuojant uostų strategijas paaiškėjo, kad efektyviausi yra tie uostai, kurie integruoja įvairias priemones: technologinius sprendimus, ekologines iniciatyvas ir bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis. Tačiau strategijų įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo politinio ir ekonominio konteksto, taip pat nuo uosto dydžio ir jo veiklos apimties. Roterdamo, Hamburgo, Genujos ir Klaipėdos uostai rodo, kaip įvairios tvarumo strategijos ir praktikos gali būti taikomos siekiant sumažinti aplinkos poveikį ir skatinti tvarumą. Europos Sąjunga aktyviai remia šias iniciatyvas, skatindama žaliąsias technologijas ir atsinaujinančios energijos šaltinius, taip prisidedant prie klimato kaitos mažinimo. Šių uostų pavyzdžiai rodo, kad tvarumas gali būti pasiektas per inovacijas, efektyvų išteklių naudojimą ir griežtą aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi. Europos Sąjungos žaliųjų jūrų uostų strategijų tyrimas parodė, kad siekiant tvaraus vystymosi, būtina integruoti įvairias priemones ir bendradarbiauti tarptautiniu mastu. Kiekvienas uostas turi prisitaikyti strategijas prie savo specifinių sąlygų, tačiau bendrosios kryptys apima energijos efektyvumo didinimą, taršos mažinimą ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą.

Apibendrinant, ES žaliųjų jūrų uostų iniciatyvos ne tik prisideda prie aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimo, bet ir skatina ekonominį augimą bei socialinę gerovę. Tokios iniciatyvos rodo, kad tvarus vystymasis gali būti pasiektas per integruotus sprendimus ir tarptautinį bendradarbiavimą, kurie leidžia efektyviau naudoti išteklius ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai.

Literatūra
Acciaro, M. et al. (2014). Environmental sustainability in seaports: a framework for successful innovation. Prieiga per internetą.
Bikauskienė, D. (2020). Sunkmetis išryškino uostų svarbą. Prieiga per internetą.
European Commission (2014). A greener port in Genoa. Prieiga per internetą.
European Commission. (2021). Green airports and ports as multimodal hubs for sustainable and smart mobility. Prieiga per internetą.
European Energy Innovation. (2017). The EU port policy and green ports. Prieiga per internetą.
Grauslytė, B., Žukauskaitė, A. (2023). Žaliosios koncepcijos įgyvendinimas Klaipėdos jūrų uoste. Prieiga per internetą.
Green Ports Hamburg (2024). Prieiga per internetą.
Haryani, E. et al. (2023). Analysis of ecoport management implementation and seaport performance. Prieiga per internetą.
Hutchison Ports (2018). Green Port Rotterdam. Prieiga per internetą.
Pavlic, B. et al. (2014). Sustainable port infrastructure, practical implementation of the green port concept. Prieiga per internetą.


Related posts