Skaitmeninės komunikacijos svarba viešajame sektoriuje pastaraisiais metais ypatingai išaugo. Skaitmeninė erdvė tapo pagrindiniu kanalu, per kurį institucijos gali greitai ir efektyviai perduoti informaciją visuomenei. Skaitmeninę komunikaciją sudaro įvairios formos: tinklaraščiai, socialiniai tinklai, internetinės svetainės, vaizdo turinys ir kitų rūšių skaitmeninis turinys (Nevinskaitė, 2011). Šie komunikacijos kanalai ne tik didina skaidrumą, bet ir skatina demokratines vertybes bei piliečių pasitikėjimą viešosiomis institucijomis. Skaitmeniniai kanalai suteikia piliečiams galimybę ne tik gauti informaciją, bet ir tiesiogiai bendrauti, užduoti klausimus ir gauti atsakymus, taip stiprinant grįžtamąjį ryšį (Aurylaitė, 2017).
Europos Prokuratūra taip pat siekia informuoti visuomenę ir stiprinti savo įvaizdį per įvairias komunikacijos priemones, įskaitant socialinę žiniasklaidą. Socialiniai tinklai, tokie kaip „Facebook“, tapo svarbiausiu įrankiu, leidžiančiu EP tiesiogiai bendrauti su visuomene, skleisti svarbias naujienas ir stiprinti skaidrumą. Tačiau kyla klausimų, kiek veiksminga yra ši komunikacija ir ar piliečiai aktyviai įsitraukia į šį procesą.
Šio tyrimo metu buvo atlikta turinio analizė, siekiant įvertinti Europos Prokuratūros komunikacijos per „Facebook“ pobūdį ir auditorijos reakcijas. Analizė apėmė 3 mėnesių laikotarpį (2024 m. liepos – rugsėjo mėn.), per kurį buvo išanalizuoti visi Europos Prokuratūros paskelbti įrašai. Kiekvienas įrašas buvo klasifikuotas į keturias pagrindines kategorijas: informaciniai įrašai, reklaminiai įrašai, interaktyvūs įrašai, ataskaitos. Kiekybinė analizė buvo atlikta skaičiuojant „patinka“, komentarų ir pasidalijimų skaičių, siekiant įvertinti auditorijos įsitraukimo lygį.
Tyrimo rezultatai parodė, kad Europos Prokuratūros „Facebook” paskyroje dominavo informaciniai įrašai, sudarę net 94% visų pranešimų. Jų tikslas buvo pateikti visuomenei informaciją apie vykdomus tyrimus įvairiose Europos Sąjungos valstybėse. Šie įrašai buvo labai formalaus pobūdžio, daugiausia orientuoti į informacijos sklaidą be interaktyvumo ar dialogo skatinimo. Nedidelis „patinka“, komentarų ir pasidalinimų skaičius rodo, kad piliečiai retai dalyvauja viešose diskusijose apie Europos Prokuratūros veiksmus.
Kita vertus, reklaminiai įrašai sudarė tik 6% visų įrašų, tačiau sulaukė santykinai didesnio dėmesio. Šie įrašai buvo susiję su aukšto lygio susitikimais tarp Europos Prokuratūros ir kitų teisėsaugos institucijų, pabrėžiant bendradarbiavimo stiprinimą kovojant su korupcija ir sankcijų apeidinėjimu. Tokie pranešimai dažnai buvo papildyti vizualine medžiaga, pvz., nuotraukomis iš susitikimų. Vizualiniai elementai socialinėje žiniasklaidoje ne tik traukia dėmesį, bet ir padidina auditorijos gebėjimą greitai suvokti informaciją (Kaplan ir Haenlein, 2010). Visgi, nepaisant didesnio „patinka“ ir pasidalijimų skaičiaus, komentarų beveik nebuvo ir reklaminiuose įrašuose. Tai rodo, kad net ir vizualiai patrauklus turinys nėra pakankamai efektyvus skatinti piliečių dialogą, jei nėra aiškiai išreikšto kvietimo dalyvauti ar sąveikauti.
Europos Prokuratūros nenaudojo interaktyvių formatų, tokių kaip klausimų-atsakymų sesijos ar apklausos, nors „Facebook“ platforma tokias galimybes suteikia. Tai praleista galimybė skatinti piliečių įsitraukimą ir kurti dvipusę komunikaciją su visuomene. Socialinė žiniasklaida yra skirta dvipusei komunikacijai, ir piliečių lūkesčiai yra ne tik būti informuojamiems, bet ir turėti galimybę diskutuoti (Mergel, 2013).
Aptarus Europos Prokuratūros komunikacijos socialinėje žiniasklaidoje efektyvumą, aiškiai matome, kad dabartinė vienakryptė, formali strategija, orientuota į informacijos sklaidą, nepakankamai skatina piliečių įsitraukimą. Nors Europos Prokuratūros turinys sulaukia tam tikro susidomėjimo, komentarų ir aktyvių diskusijų stoka rodo, kad institucija neišnaudoja viso socialinių tinklų potencialo. Siekiant padidinti piliečių įsitraukimą, rekomenduojama pereiti prie interaktyvesnių komunikacijos formatų, daugiau dėmesio skirti vizualiniam turiniui ir aktyviau skatinti dialogą.
Literatūra
Aurylaitė, I. 2017. Vietos valdžios įgalinimas piliečius įtraukti į politinio sprendimo priėmimo procesą naudojant socialinį tinklą „Facebook“: Lietuvos savivaldybių atvejis. Prieiga per internetą.
Kaplan, A. M. & Haenlein, M. 2010. Users of the World, Unite! The Challenges and Opportunities of Social Media. Prieiga per internetą.
Mergel, I. 2013. A framework for interpreting social media interactions in the public sector. Prieiga per internetą.