Efektyvi komunikacija šiandieninėje viešojo valdymo sistemoje yra vienas pagrindinių skaidrumo, atskaitomybės ir piliečių įtraukties elementų. Skaitmeninių technologijų naudojimas pakeitė ir institucijų su visuomene sąveikos modelius tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek ir Europos Sąjungos (ES) mastu.
Siekiant užtikrinti skaidrumą ir nuoseklumą būtina nustatyti pagrindines komunikacijos taisykles. Kristiina Milt (2025) nurodo, kad „Veiksmingos komunikacijos būtinybė turi teisinį pagrindą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) – šiame dokumente visiems piliečiams užtikrinama teisė gauti informaciją apie ES reikalus“ ir „ES sutartyse nėra konkrečių nuostatų dėl komunikacijos politikos. Tačiau Chartija, <…>, turi tokį patį teisinį statusą kaip ir Sutartys. Chartijoje nustatyta visoms ES institucijoms bendra sistema, kurią taikant, kai vykdoma visuomenei skirta komunikacijos veikla“.
Skaitmenizacija įtakoja pokyčius ir ES institucijose. Europos Komisijos generalinis komunikacijos direktoratas 2020-2024 metų Strateginiame plane nurodo, kad šiuolaikinė komunikacija turi būti orientuota į piliečius, o ne į instituciją, todėl tampa svarbus socialinių tinklų naudojimas, interaktyvus politinės informacijos pateikimas ir audiovizualinės komunikacijos naudojimas (Europos Komisija, 2020).
Susipažinus su Burkšienės ir Dvorako (2022) atliktu tyrimu, kuriame autoriai analizavo nevyriausybinių organizacijų e-komunikaciją aplinkosaugos klausimais ir pristatė nuoseklią turinio analizės metodiką, šiame tyrime buvo remtasi pagrindiniais jų siūlomais analitiniais principais.
Tyrimo metu siekta identifikuoti kokios temos dominuoja ir sulaukia didžiausio piliečių įsitraukimo ir reakcijų. Tyrimui buvo naudojami visi Europos Parlamento oficialios „Facebook“ paskyros įrašai, publikuoti 2025 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais. Iš viso išanalizuotas 91 įrašas. Kiekvienas įrašas buvo priskirtas vienai iš keturių teminių kategorijų: „demokratija ir valdymas“ (32 įrašai), „saugumas ir užsienio politika“ (25 įrašai), „aplinka ir klimatas“ (10 įrašų), „ES politika ir piliečiai“ (24 įrašai). Piliečių įsitraukimas buvo matuojamas pagal reakcijų skaičių, kuris apima komentarus, pasidalijimus ir mygtukų „patinka“ bei kitus panašius paspaudimus.
Absoliutus lyderis pagal piliečių įsitraukimą buvo „saugumo ir užsienio politikos“ kategorija, sudariusi apie 55 proc. visų reakcijų (123 473 iš 225 661). Šios temos dominavimą galima sieti su tarptautinių krizių aktualumu, geopolitine įtampa, Rusijos karo prieš Ukrainą kontekstu ir ES vaidmeniu užsienio politikoje. „Saugumas ir užsienio politikos“ kategorija absoliučiai dominuoja reakcijų kiekiu visais mėnesiais:
– Rugsėjis: 10 įrašų → 41 865 reakcijos;
– Spalis: 12 įrašų → 46 278 reakcijos;
– Lapkritis: tik 3 įrašai → 35 330 reakcijų.
Nors lapkritį šios kategorijos įrašų skaičius sumažėjo, tačiau vienas saugumo tematikos įrašas generavo 3 kartus daugiau reakcijų nei rugsėjį ar spalį. Tai vienas ryškiausių skirtumų visoje analizėje.
Antra pagal įsitraukimą yra „demokratijos ir valdymo“ kategorija (48 050). Ši kategorija išsiskiria gana aukštu komentarų skaičiumi (10 839). Nors bendra reakcijų suma mažesnė nei „saugumo ir užsienio politikos“ kategorijoje, komentarų skaičius rodo, kad šios temos skatina piliečių diskusijas.
Trečia pagal įsitraukimą – „ES politika ir piliečiai“ kategorija (36 646). Ši kategorija rodo ryškų augimą: nuo 5 830 reakcijų rugsėjį iki 19 180 reakcijų lapkritį. Didėjantis susidomėjimas gali būti siejamas su socialinių, ekonominių, gyvenimo kokybės ir piliečių teisių temų aktualumu ir didesne informacine sklaida, dėl išaugusio įrašų kiekio.
Mažiausiai reakcijų sulaukiama „aplinkos ir klimato“ kategorijoje (17 492). Tema sulaukia mažiausiai reakcijų visais mėnesiais, tačiau struktūra yra nenuosekli: 7 394→2 501→7 597, to priežastis gali būti ir svyruojantis įrašų skaičius.
Bendras įsitraukimas į Europos Parlamento komunikaciją didėja kiekvieną mėnesį. Reakcijų skaičiaus augimas, nuo 71,8 tūkst. iki 79 tūkst., rodo sėkmingą auditorijos pasiekiamumą ir domėjimąsi EP veikla. Beveik kasdien „Facebook“ paskyroje paskelbiami 1 arba 2 įrašai, taip kasdien palaikant tolygų informacijos srautą, tačiau panašu, kad komunikacijos efektyvumas labiau priklauso nuo temų aktualumo, o ne nuo publikavimo intensyvumo.
Literatūra
Burkšienė, V., & Dvorak, J. (2022). Local NGO e-communication on environmental issues. In Y. Jin, & L. Austin (Eds.), The Routledge handbook of nonprofit communication (pp. 269–278). Routledge.
Europos Komisija. (2020). Strategic plan 2020–2024: Communication. Prieiga per internetą.
European Parliament. (2025). Oficialus Facebook puslapis. Prieiga per internetą.
Kristiina Milt. (2025). Komunikacijos politika. Europos Parlamentas. Prieiga per internetą.
Paveikslas sugeneruotas dirbtinio intelekto įrankiu ChatGPT (OpenAI) pagal autoriaus pateiktą užklausą.
