Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedra inicijavo apskrito stalo diskusiją, skirtą aptarti valstybės tarnybos politikos pokyčius ir galimas naujas iniciatyvas.
Apie kylančias problemas, ankstesnės Vyriausybės sprendimus bei galimus valstybės tarnybos pokyčius šios Vyriausybės veiklos laikotarpiu diskutavo VRM Valstybės tarnybos grupės vadovas Audrius Kasinskas, Klaipėdos apskrities VMI Administravimo ir personalo skyriaus vadovė Daiva Karbauskienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Dimšienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Edgaras Kuturys. Diskusiją moderavo Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros asistentė dr. Simona Statneckytė.
Opiausios problemos
Pasak A.Kasinsko, šiuo metu valstybės tarnyba Lietuvoje turi dvi esmines spręstinas problemas. Viena jų – maži valstybės tarnautojų atlyginimai. Anksčiau politikai vengė garsiai apie tai kalbėti. Visų pirma, dėl to, kad biudžetas „nėra guminis“, o be to turime daug kitų prioritetų. Tačiau situacija tampa kritiška – matomas ženklus kandidatų į valstybės tarnybą skaičiaus mažėjimas. Antra problema – Lietuvoje valstybės tarnyba yra labiau politizuota nei turėtų būti. Tai liudija ir neseni įvykiai Valstybinėje augalininkystės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos. A.Kasinsko teigimu, būtina siekti, kad valstybės politikai ir valstybės tarnautojai būtų dvi atskiros, tačiau viena kitą papildančios jėgos. Politikai nurodytų kryptį ir inicijuotų pokyčius, o tarnautojai – užtikrintų progresą bei sistemos stabilumą keičiantis politinei valdžiai. Valstybės tarnybos įstatymo pataisomis norima įvesti ir kitų, valstybės tarnybos patrauklumą didinančių, naujovių. Pavyzdžiui, sukurti galimybę valstybės tarnautojams, palikusiems valstybės tarnybą savo noru, grįžti atkuriant valstybės tarnautojo statusą.
Valstybės tarnautojų atlygio sistema po pertvarkos: savivalda patrauklesnė, o centrinis lygmuo kenčia dėl menkų asignavimų
Diskusijos metu daug dėmesio sulaukė valstybės tarnautojų atlygio skirtumai tarp savivaldos ir valstybinių įstaigų. To priežastis – savivaldybės turi pakankamą autonomiją ir savo biudžetą formuoja pačios. Kaip teigė I.Butenienė, „šiuo metu savivaldybėse atlyginimai yra didesni, nes savivaldybės gali atrasti resursų ir pakelti atlyginimus. Bent jau Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje šiuo metu atlyginimai, ypač tiems specialistams, kurie yra reikalingi ir paklausūs, yra konkurencingi“.
E.Dimšienė minėjo, kad yra tekę turėti net 124 kandidatus į vieną poziciją. Įtakos turėjo tai, kad pozicijai Socialinių išmokų skyriuje nebuvo keliami dideli reikalavimai, o darbo užmokestis buvo pakeltas. Tuo tarpu anksčiau į kai kuriuos skyrius nepavykdavo pritraukti kandidatų, nes būdavo keliami itin aukšti reikalavimai. Įvykę pokyčiai leido prisitraukti darbuotojus į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją net iš Vilniaus ir Kauno. Dabar didžiausia konkurencija dėl kompetencijų jaučiama tarp kaimyninių savivaldybių.
VMI atstovė D.Karbauskienė atkreipė dėmesį, kad įvykę pokyčiai suteikė daugiau sprendimų laisvės vadovams, atlygio sistema tapo lankstesnė ir aiškesnė darbuotojams, pagreitėjo atrankos procesai. Tiesa, šalyje sparčiai didėjant darbo užmokesčiui, VMI per pastaruosius metus jis kilo minimaliai. Nors VMI padidino veiklos efektyvumą, esminių pokyčių pasiekti nebuvo galima būtent dėl reikiamo finansavimo stygiaus. Pasak D.Karbauskienės, būtinas didesnis dėmesys tarpinstituciniam teisingumui ir vieningai darbo užmokesčio asignavimų skirstymo politikai.
Anot A.Kasinsko, „iš vienos pusės, įvykę pokyčiai yra geri žvelgiant iš savivaldos ir kitų institucijų perspektyvos, jeigu jos turi iš kur papildomai finansuoti atlyginimus. Bet mūsų darbas į viską žvelgti sistemiškai ir pasiekti bendrą valstybės tarnybos patrauklumą visoje Lietuvoje. Vis dėlto reikia suprasti, kad ši problema negali būti išspręsta vien keičiant įstatymus ir teisės aktus. Reikia keisti politikų požiūrį ir supratimą, jog jeigu norime, kad valstybei dirbtų geriausi, reikia mąstyti apie didėjančią valstybės biudžeto dalį tarnautojų atlyginimams“.
I.Butenienė teigė, kad pats svarbiausias lygmuo valstybės valdyme yra centrinis – ministerijos ir agentūros. Jei ten nėra pakankamai kompetencijų, visi valstybės reikalai tiesiog stringa.
Galimi nauji pokyčiai valstybės tarnautojų atlygio sistemoje
Naujai rengiamoje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje siūloma atsisakyti priedo už tarnybos stažą kaip darbo užmokesčio dalies ir nustatyti, kad valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficiento didėjimas būtų siejamas su tarnybinės veiklos vertinimu.
A.Kasinskas teigė, kad tam tikru laiku priedas už darbo stažą buvo populiarus daugumoje valstybės tarnybų, tačiau dabar stebima tendencija, kad dauguma šalių atsisako šio priedo. Anot jo, iš esmės tik laiko klausimas, kada ir Lietuva pasuks šiuo keliu.
Dėl šios pataisos tikslo ir reikalingumo diskusijos dalyvių nuomonės išsiskyrė. E. Kuturys sakė matantis neigiamų aspektų priedo už stažą panaikinime. Gali būti, kad ilgus metus valstybės tarnyboje dirbę žmonės uždirbs tiek pat, kiek ir naujai atėję į valstybės tarnybą. Taip pat naujoje tvarkoje jis įžvelgė dar vieną pavojų – savivaldos politikų galimybes naudotis šia pataisa subjektyviai. Tuo tarpu I.Butenienė teigė, kad matanti prasmę mokėti už kompetencijas, atliktas užduotis ir jų sudėtingumą, o ne vien už praleistus metus valstybės tarnyboje: „manyčiau, kad priedo už tarnybos stažą atsisakymas ir koeficientų „žaismo“ pagalba mokamas patrauklus atlygimas, įvertinus darbuotojo kompetencijų vertę darbo rinkoje ir atliekamas funkcijas, kuriamus rezultatus, yra daug naudingesnis, nei mokamas priedas tiesiog už tai, kad kažką dirbi valstybės tarnyboje, o ne kažkur kitur“.
A.Kasinskas tvirtino, kad Valstybės tarnybos grupės komanda, rengdama Valstybės tarnybos įstatymo projektą, siekia šį klausimą išspręsti kaip įmanoma naudingiau patiems valstybės tarnautojams – priedo už stažą atsisakoma, tačiau įvedamas pareiginės algos koeficiento didėjimas vienu procentu, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla kasmetinio (eilinio) vertinimo metu įvertinama kaip „viršijanti lūkesčius“ ar „atitinkanti lūkesčius“.
Dalyvių nuomonės išsiskyrė vertinant kasmetinio valstybės tarnautojų vertinimo objektyvumą ir vaidmenį valstybės tarnautojų atlygio sistemoje. Paaiškėjo, kad mažose savivaldybėse, keičiantis politikams, galimi protekcijos atvejai, kuriems panacėją rasti sunku. Tuo tarpu centrinio lygmens įstaigose tokia praktika pasitaiko rečiau. Anot D.Karbauskienės, VMI turi aiškią tikslų ir lūkesčių nustatymo bei veiklos vertinimo sistemą, kuri leidžia fiksuoti susitarimus su darbuotojais ir objektyviai matuoti jų rezultatus.
Politizacija ir partinis patronažas – vis dar aktualios problemos, kurioms sunku rasti priešnuodį
Diskusijos metu dalis dalyvių pastebėjo, kad politikai į valstybės tarnautojus kai kada žiūri ne kaip į savo srities profesionalus, kurie dirba ir padeda, bet kaip į aptarnaujantį personalą, kuris turi vykdyti politikų užgaidas. Kalbant apie galimybes spręsti šią problemą, didžiulis pokytis būtų, jei ministerijų kancleriai ir savivaldybių administracijų direktoriai taptų karjeros valstybės tarnautojais ir būtų atrenkami konkurso būdu, nes tai yra kertinės, stabilizuojančios pareigybės. Jeigu ministerijos kancleris yra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, neišvengiamai jo nurodymai padalinių vadovams yra nuspalvinti politinėmis spalvomis. Tas pats yra ir sąveikaujant su pavaldžiomis įstaigomis ir įmonėmis. Visgi vienbalsiai buvo pripažinta, kad sunku įsivaizduoti politinę jėgą, kuri ryžtųsi priimti tokį sprendimą.
Diskusijos metu buvo aptartas šiokį tokį rezonansą sukėlęs siūlymas atsisakyti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų instituto, aiškiai atskiriant valstybės politikus nuo valstybės tarnautojų. Anot A.Kasinsko, siūlymas turėjo intenciją inicijuoti diskusiją ir atkreipti dėmesį į tai, kad egzistuoja reikšmingas skirtumas tarp valstybės tarnautojų tikrąja prasme (t.y. karjeros tarnautojų ir įstaigų vadovų) ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Pastarųjų funkcija yra padėti politikams dirbti jų darbą – t.y. įgyvendinti politines nuostatas. Tad iš esmės jie ir patys yra politikai. Aiškus „politinių“ tarnautojų ir tarnautojų-profesionalų atskyrimas yra būtinas, tačiau nesitikima, kad artimiausiu metu tokie sprendimai išvys dienos šviesą.
