Sausio viduryje De Montfort University Leicester (JK) tyrėjų grupė paskelbė inicijuojanti vietos tarybų narių veiklos mokslinį tyrimą, kurio metu dėmesys bus kreipiamas ir į deputatų socialines charakteristikas. Britų inicijuotas tyrimas iš tikro atskleidžia opias atstovaujamosios valdžios problemas. Pažvelkime šiek tiek kitu kampu ir paklauskime savęs: kiek gerai mes žinome (pažįstame) žmones, kuriuos išsirinkome atstovauti mūsų interesus vietos ar nacionalinėje valdžioje? Siekiant dar gilesnio pažinimo, paklauskime savęs ir dar vieno klausimo: ar, rinkdami atstovus, iš viso kreipiame dėmesį į ką nors daugiau, nei partinė priklausomybė bei pasirodymai populiariuose TV šou?
Mokslininkai jau seniai įrodė, kad mūsų mąstymui ir elgsenai tiesioginį poveikį turi priklausomybė įvairioms socialinėms grupės. Būdami vienos ar kitos socialinės grupės nariais, mes šias grupes reprezentuojame; daugiau ar mažiau, sąmoningai ar pasąmoningai (o kartais ir nelabai sąmoningai) jas atstovaujame savo kasdienėje elgsenoje. Įvairių socialinių grupių atstovavimo (o kartu ir skirtingų interesų derinimo) klausimams daug dėmesio skiriama amerikiečių mokslininkų atliekamuose tyrimuose. Visgi, dominuojanti tokių tyrimų tendencija yra daugiau dėmesio skirti lyčių bei etninėms (rasių, tautybių) problemoms analizuoti. Priklausomybė įvairiems socialiniams sluoksniams ar profesinėms grupėms analizuojama rečiau, nors tiek įvairiose viešosiose organizacijose, tiek atstovaujamose institucijose sutinkama didžiulė socialinė įvairovė. Šiai įvairovei koordinuoti mokslinėje literatūroje bei praktikoje taikomas įvairovės valdymo (angl. diversity management) terminas. D.W. Pitts‘o JAV 2005 metais publikuoti tyrimai apie įvairovę biurokratijoje bei biurokratinį atstovavimą (angl. bureaucratic representation) įkvėpė ir daugiau autorių susitelkti ties įvairovės analize (pvz., Bradbury, 2011; Bradbury and Williams, 2012; Groeneveld and Verbeek, 2012).
2005 metais D.W.Pitts‘as rašė, kad: Biurokratinio atstovavimo esmė – ar viešosiose organizacijose dirbantys tarnautojai (biurokratai) atitinka visuomeninę sanklodą tokiuose svarbiuose rodikliuose kaip rasė, etniškumas ar lytis. Teorija teigia, kad pasyvus atstovavimas – t.y. atitiktis bendrajai visuomeninei sanklodai – veda prie aktyvaus atstovavimo, reiškiančio, kad formuojama politika, atitinkanti skirtingų/įvairių grupių interesus (Pitts, 2005, p. 616-617).
Galima rasti daug įvairių tyrimų, tiek patvirtinančių, tiek ir paneigiančių pasyvaus atstovavimo virtimą aktyviu, ar diskutuojančių dėl šio virsmo pozityvių bei negatyvių aspektų (pvz., Bryner, 2003; Wise, 2003). Jau minėtas D.W. Pitts‘as kartu su L.R. Wise 2010 metais paskelbė tyrimo rezultatus, atskleidžiančius 2000-2008 metų laikotarpyje JAV publikuotų mokslinių darbų įvairovės tema esmines tendencijas. Autoriai apskaičiavo, kad įvairovės valdymo tyrimuose minėtu laikotarpiu dominavo lyties bei rasės/etniškumo temos (atitinkamai, 49,4 proc. ir 37,1 proc. nuo visų tyrimų). Tuo tarpu tyrimų „dugne“ (viso labo tik po 1,1 proc. nuo visų tyrimų) atsidūrė socialinės klasės, išsilavinimo bei kalbos dimensijos (Pitts, Wise, 2010, p.48-52).
Dar 2006 metais žurnale Viešoji politika ir administravimas publikuotas Klaipėdos universiteto dėstytojų atliktas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių socialinės priklausomybės bei atstovavimo asimetrijų tyrimas (žr. Burbulytė, Žostautas, 2006). 2015 metais šio tyrimo duomenys atnaujinti ir papildyti (žr. Burbulytė-Tsiskarishvili, 2015). Tyrimų objektu, skirtingai nei atliekant tradicinę partologinę savivaldybių tarybų rinkimų analizę, pasirinkta savivaldybės tarybos narių socialinė priklausomybė. Tyrimų tikslas – ištirti, ar savivaldybės tarybos narių socialinė priklausomybė atitinka miesto gyventojų socialinę struktūrą, bei nustatyti galimas asimetrijas. Socialinei priklausomybei atskleisti pasirinktos lyties, tautybės, amžiaus grupės bei užimtumo dimensijos.
Analizuojant atstovavimo klausimus taikytina skirtingumo poveikio (angl. diversity effect) sąvoka. Skirtingumo poveikio tyrimai padeda nustatyti atstovaujamosios struktūros homogeniškumą arba heterogeniškumą. Nors, kaip jau minėta, nėra visuotinio sutarimo, kaip tai (pozityviai ar negatyviai) veikia institucijos darbą, vis dėlto linkstama manyti, kad didesnė įvairovė leidžia geriau užtikrinti viešųjų sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą.
Laikantis prielaidos, kad savivaldybės taryboje heterogeniškumas yra labiau pageidautinas nei homogeniškumas, skirtingumo poveikiui apskaičiuoti taikomas D.W.Pitts‘o (2005, p.619) pasiūlytas Blau indeksas. Visiškai homogeniškos grupės indeksas lygus 0, o visiškai heterogeniškos grupės – 1. Tyrimo patogumui indekso reikšmės sugrupuotos į penkias dalis: indekso reikšmė 0-0,2 – grupė laikoma labai homogeniška, 0,2-0,4 – pakankamai homogeniška, 0,4-0,6 – vidutiniško skirtingumo grupė, 0,6-0,8 – pakankamai heterogeniška, 0,8-1 – labai heterogeniška. Taikant Blau indeksą ir D.W.Pitts‘o pasiūlytą skaičiavimo formulę, apskaičiuota tirtų dimensijų (lyties, tautybės, amžiaus grupės bei užimtumo) skirtingumo poveikio indekso kaita Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje 1995-2015 metų laikotarpyje. Gautieji rezultatai pateikiami 1 lentelėje.
Analizuojant skirtingumo poveikio indeksą skirtingose socialinės priklausomybės dimensijose bei jo kaitą laike, matome, kad situacija labai stipriai pagerėjo lyčių reprezentacijos srityje. Naujausioje Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje dirba 68 proc. vyrų ir 32 proc. moterų. Moterų dalis Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje gerokai viršija Lietuvos vidurkį, kuris Vyriausios rinkimų komisijos duomenimis siekia tik 25 proc. (didžiausia moterų dalis vietos tarybose – net 45 proc. – fiksuojama Švedijoje). Remiantis LR Statistikos departamento duomenimis, 2015 metais Klaipėdos miesto gyventojų struktūrą sudarė 55 proc. moterų ir 45 proc. vyrų. Apskaičiuotoji indekso reikšmė rodo, kad lyties dimensijoje Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą galima laikyti kaip labai heterogenišką.
Tautybių atstovavimo klausimu Klaipėdos miesto savivaldybė visu analizuojamu laikotarpiu vertintina kaip pakankamai ar labai heterogeniška. Nors dominuojanti tautinių mažumų grupė visu analizuojamu laikotarpiu yra rusai, o nuo 2003 metų savivaldybės taryboje nebėra kitų tautinių mažumų (lenkų, baltarusių bei ukrainiečių) atstovų, tačiau tai atspindi miesto gyventojų struktūrą, kurioje lietuviai sudaro 74 procentus, rusai – beveik 20 proc., o kitos tautinės mažumos – mažiau nei po 1 proc. miesto gyventojų.
Amžiaus grupių dimensijos atveju didžiausia įvairovė fiksuojama 2011 m. ir 2015 m. rinkimuose. Nors senėjimo demografinės tendencijos neaplenkė ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (absoliuti dauguma deputatų priklauso amžiaus kategorijai 50+), visgi stebima ir pakankama dalis kitų amžiaus grupių atstovų, kas leidžia savivaldybės tarybą vertinti kaip labai heterogenišką amžiaus atstovavimo dimensijoje.
Galiausiai, įdomiausia dimensija – tai užimtumo (profesinis) atstovavimas. Šiuo atveju Klaipėdos miesto savivaldybės taryba vertintina kaip pakankamai homogeniška. O tai reiškia vienos ar kelių profesinių (užimtumo) grupių dominavimą. 1995-2007 metais išrinktose kadencijose ryškiai dominavo verslininkai. Tik 2007 metais juos pradėjo vytis švietimo atstovai. O šiandien (t.y. po 2015 metų rinkimų) dominuojančią daugumą sudaro buvę viešųjų (valstybės ir savivaldybių) įmonių ir organizacijų (viešojo sektoriaus) darbuotojai. Visu analizuojamuoju laikotarpiu daugiau nei 50 proc. deputatų yra buvę ar esami vadovai (įskaitant ir privačių įmonių savininkus). Po 2000 metų rinkimų vadovų skaičius taryboje sudarė net 80 proc., smuktelėjęs iki 50 proc. po 2000 ir 2007 metų rinkimų, šis skaičius vėl išauga dabartinėje kadencijoje (t.y. po 2015 metų rinkimų).
Ryškus vienos ar kelių profesinių grupių dominavimas sudaro prielaidas pasyviai socialinei reprezentacijai virsti aktyvia socialine reprezentacija, kas, be abejo, nėra sveikintina demokratinėje visuomenėje bei vertintina kaip sąlygų sudarymas formuotis uždarai valdančiajai stratai, t.y. elitarizmui.
Šaltiniai
Burbulytė G., Žostautas S. 2006. Representation asymmetry and business penetration in public policy: the case of Klaipėda local self-government. In Viešoji politika ir administravimas, Nr.17, p. 89-95.
Burbulytė-Tsiskarishvili G. 2015. The structure of leadership: asymmetries of representation in Lithuania‘s local councils. Paper presented at the 23rd NISPAcee conference, Tbilisi (Georgia).
Bradbury M.D. 2011. Representation and Diversity in the Federal Government: A Critical Review of Government Reports. In Review of Public Personnel Administration, Vol.31(4): 424-431.
Bradbury M.D., Williams M.R. 2012. Diversity and Citizen Participation: the Effect of Race on Juror Decision Making. In Administration and Society, Vol.45(5): 563-582.
Burbulytė G., Žostautas S. 2006. Representation asymmetry and business penetration in public policy: the case of Klaipėda local self-government. In Viešoji politika ir administravimas, Vol.17: 89-95.
Groeneveld S., Verbeek S. 2012. Diversity Policies in Public and Private Sector Organizations: An Empirical Comparison of Incidence and Effectiveness. In Review of Public Personnel Administration, Vol.32(4): 353-381.
Pitts D.W. 2005. Diversity, Representation, and Performance: evidence about Race and Ethnicity in Public Organizatons. In Journal of Public Administration Research and Theory, Vol.15: 615-631.
Pitts D.W., Wise L. 2010. Workforce diversity in the new millennium: prospects for research. In Review of Public Personnel Administration, Vol.30: 44-69.
Nuotrauka J.Riekašienės.
