Lietuvos Respublikos Viešojo valdymo tobulinimo 2012-2020 metų programoje (patvirtintoje 2012 metais LR Vyriausybės nutarimu Nr.171; aktuali redakcija 2015 10 02) (toliau – Programa) 10 punkte numatytas „Antrasis Programos tikslas – užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančių paslaugų teikimą“. Programoje aiškiai įvardinta, kad dabartiniu metu, dauguma viešojo valdymo institucijų (t.y., tiek valstybės politikai, tiek valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir kt. subjektai) labai mažai ar visai nesidomi, ar paslaugų vartotojus tenkina teikiamų paslaugų kokybė, visuomenei neugdomi paslaugų kokybės teisėti lūkesčiai, viešosios paslaugos nėra inventorizuojamos ir pan. Siekiant pagerinti viešųjų paslaugų teikimą, Programoje numatyta „gerinti paslaugų kokybę taikant subsidiarumo principą ir kuo aktyviau į tai įtraukiant visuomenę.“
Šiandieninė „darževoliucijos“ situacija Klaipėdos mieste atskleidžia, kad visuomenė nėra įtraukiama į sprendimų priėmimo procesą (neįtraukiamos arba įtraukiamos paskutinę minutę ir visuomenės grupes atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos), o paslaugos gavėjams, paslaugos vartotojams (šiuo atveju – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvams) bandoma sudaryti visas kliūtis pareikšti savo nuomonę apie teikiamos paslaugos kokybę.
Ne mažiau svarbu ir tai, jog pagal Vietos savivaldos įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 07 10 iki 2016 01 01) 6 straipsnio 4, 5, 6, 8, 10, 17 punktus, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugos organizavimas ir teikimas yra savivaldybės atsakomybė (kaip savarankiška funkcija). Visoms pusėms pripažįstant, kad esama situacija ikimokyklinio ugdymo paslaugos teikime Klaipėdos miesto savivaldybėje nėra tenkinanti (o gal net ir kritinė), panašu, kad sprendimai priimami „gaisro gesinimo“ principu ir tai tikrai neužtikrina teikiamos paslaugos efektyvumo.
Siekiant kokybiškai išspręsti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugos teikimo Klaipėdos miesto savivaldybėje problemas, būtina kuo skubiau imtis šių Programoje numatytų veiksmų:
Visų pirma, inventorizuoti paslaugos teikimo procesą. Tai atlikti ne vien tik aritmetiškai suskaičiuojant vietų skaičių ugdymo įstaigose, bet ir aiškiai įvertinant paslaugos teikimo kaštus. Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 4 punkte numatyta, kad „viešosios paslaugos gyventojams teikiamos teisės aktų nustatyta tvarka atlygintinai ir neatlygintinai“, todėl keistai skamba kai kurių savivaldybės tarybos ar administracijos bei pačių ugdymo įstaigų atstovų užuominos apie tai, kad savivaldybė nėra įsipareigojusi teikti paslaugos neatlygintinai. Paslaugos teikimo kaštai turi būti apskaičiuoti laikantis racionalumo, proporcingumo, aiškumo, skaidrumo ir viešumo principų. Privalo būti įrodymais pagrįsta, kad esama kaštų apskaičiavimo metodika užtikrina efektyvų ir kokybišką paslaugos teikimą.
Antra, nustatyti teikiamos paslaugos kokybės standartą, kad paslaugos gavėjams būtų aišku, kokios paslaugos kokybės jie gali tikėtis iš konkretaus paslaugos teikėjo. Akcentuotina, kad kokybės standarto įsipareigojimų nustatymas turi vykti ne tik atsižvelgiant į būtinus minėtos paslaugos teikimui keliamus reikalavimus (pvz. higienos, saugumo ir pan.), tačiau įvertinant ir paslaugos gavėjų interesus, kad paslauga būtų prieinama ir tenkinanti skirtingus poreikius turintiems paslaugos gavėjams. Kokybės reikalavimų teikiamai paslaugai įvardinimas ir aiškus pristatymas paslaugos gavėjams (šiuo atveju- tėvams) padėtų išvengti nepagrįstų lūkesčių problemos teikiamos paslaugos atžvilgiu ir taip skatintų paslaugos gavėjų ir tiekėjų dialogą, pasitikėjimą ir tikėtina geresnį teikiamos paslaugos kokybės vertinimą. Šiam uždaviniui pasiekti būtina užtikrinti nuolatinę paslaugos kokybės stebėseną, įtraukiant visas suinteresuotas puses.
Trečia, skatinti konkurencingumą teikiant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugą. Konkurencingumas šiuo atveju suvokiamas ne tik kaip privačių ugdymo įstaigų dalyvavimas paslaugos teikime, tačiau ir savivaldybei priklausančių ugdymo įstaigų veiklos perorientavimas dirbti inovatyviai, taikant lankstumo ir orientacijos į paslaugos gavėją principus bei diegiant paslaugos gavėjų ir tiekėjų interesus tenkinančius rinkos ekonomikos principus. Įgyvendintos paslaugos kokybę ir veiksmingumą gerinančios iniciatyvos turi būti susijusios su paslaugą teikiančių įstaigų vadovų veiklos rezultatų vertinimu, rotacija bei skatinimu.
Ketvirta, teikiant paslaugą vadovautis subsidiarumo principu, sudarant palankias sąlygas ir užtikrinant įvairias galimybes paslaugos gavėjams (t.y. vaikų, lankančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas, tėvams) dalyvauti teikiamos paslaugos kokybės gerinimo procese. Palankios sąlygos pirmiausia reiškia atviros, bendradarbiaujančios organizacijos kultūros kūrimą, kada į paslaugos teikimo procesą įtraukiamos visos suinteresuotos grupės, užtikrinamas įstaigos vadovybės bendradarbiavimas su paslaugos gavėjais, gerinamos informavimo ir konsultavimo priemonės (pvz. patogios budėjimo valandos, norint tėvams atvykti susitikti su įstaigos vadovu ar kitais specialistais) ir pan. Galimybių didinimas siejamas su dalyvavimo formos pasirinkimu (nuo informavimo iki tiesioginio ir atstovaujamojo dalyvavimo) ir dalyvavimo cikliškumo, nuolatinumo (nuo sprendimo alternatyvų svarstymo iki įgyvendinto sprendimo įvertinimo) paslaugos tiekimo procese užtikrinimu. Būtina akcentuoti, kad dalyvavimo formos pasirinkimas ir paslaugos gavėjų aktyvumo skatinimas neturėtų būti įgyvendinami formaliai, dažnai apsiribojant vien pasyvia ir ribota priemone- paslaugos gavėjų apklausa raštu. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugos pobūdis suteikia plačias galimybes taikyti įvairias dalyvavimo praktikas (esant žinių ir įgūdžių stokai būtini įstaigų vadovų ir auklėtojų (net tėvų) mokymai, seminarai).
Penkta, užtikrinti, kad paslaugos gavėjus atstovaujančios visuomeninės organizacijos turėtų galimybes dalyvauti ir savalaikiai išreikšti nuomonę visame sprendimo priėmimo procese tiek administraciniu, tiek ir politiniu lygmenimis (teisinis reglamentavimas, priemonių įvairovė, konsultacijų proceso ir rezultatų viešinimas ir pan.). Paslaugos gavėjų atstovimo skatinimas padėtų stiprinti atstovų lyderystės ir iniciatyvumo kompetencijas. Drauge svarbu akcentuoti, kad savivaldybės administracijos darbuotojai ir politikai turėtų būti suinteresuoti išgirsti visuomenės nuomonę, o ne tik ją išklausyti. Konsultavimasis su visuomene ir paslaugos gavėjų interesų atstovavimas negali būti produktyvūs be abipusio įsipareigojimo siekti skirtingų interesų derinimo įvertinant teisinius, kokybinius bei ekonominius veiksmingos paslaugos kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad esami teisės aktai nustato tik minimalius, būtinus konsultavimosi su visuomene atvejus, tačiau nedraudžia taikyti žymiai platesnių ir įvairesnių dalyvavimo būdų. Šiuo atveju savivaldos atstovų (politiniame ir administraciniame lygmenyse) pozicija ir konkretūs skatinantys bendradarbiavimą veiksmai ir pasirinkimai yra itin pageidautini ir būtini, siekiant pagrįsti įvairiose programose skelbiamus visuomenės aktyvinimo tikslus bei rinkiminių programų šūkius.
Nuotrauka R.Riekašiaus.
Analogišką pasiūlymą galima teikti ir kitoms savivaldybėms, nes Klaipėdos miesto savivaldybė šioje vietoje nėra išimtis.
Sveikinu už iniciatyvą, gerai, kad KU dėstytojai dalyvauja miesto gyvenime ir polemizuoja. O kuriai auditorijai skirtas straipsnis? Jei miestiečiams, tai reikėtų šiek tiek “palengvinti” terminologiją. Sutinku, kad darželių klausimu pritrūko dialogo, tačiau reikėtų įvertinti, ar iš tiesų priimtas sprendimas yra neefektyvus. Vieną teigiamą rezultatą jau žinau – sumažės statistinis vaikų sergamumas, nes anksčiau tėveliai imdavo lapelius iš PSPC, jei nenorėjo dėl bet kokios priežasties pyplio neleist į darželį 🙂 Buvo daug piktnaudžiavimų. Kai žinai problemą iš vidaus atrodo viskas kitaip… o kai kurie asmenys mėgsta kelti skandalus ir krautis politinį kapitalą iš to, šį reiškinį stebiu jau 12 metų 🙂
Smagu, kad sulaukėme pirmųjų atgarsių. Tai Jūs, mieli savivaldybės administracijos darbuotojai, ir esate šio straipsnio “taikinys” 🙂 Siūlome pažvelgti į problemą plačiau, nei vien tik mokesčio tvarkos keitimas. Panašu, kad valdymo naujovės iš tolo aplenkia ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas. Todėl linkėtume kuo skubiau keisti archajišką mąstymą ir atverti langus naujovėms bei inovacijoms 🙂
Gerbiama Indre, turiu kelis klausimus: kas iš šio reikalo kraunasi politinį kapitalą? Tėvai? Tėvų organizacija? Mes niekam nepriklausom, mūsų nedomina jokie politiniai žaidimai. Mes norime kokybės, teisingumo, skaidrumo ir efektyvaus valdymo. Atstovaujame piliečius, šiuo atveju šeimas, tėvus, kurie yra mokesčių mokėtojai ir paslaugos gavėjai. Mūsų viešojo valdymo sektorius labai ilgai užsimiegojo ir nepastebėjo, kad piliečiai ne tik renka, bet jau ir dalyvauja. Juk visi kartu galime rasti geriausią sprendimą. Ar jūsų kitokia nuomonė?
Teko dalyvauti administracijos ir sanatorinių darželių bendruomenės susitikime kai buvo keičiamas sanatorinių darželių statusas. Tada berods švietimo skyriaus vienas iš paaiškinimų taip pat buvo esą Jūs ten dauguma nesąžiningai gavę pažymas iš gydytojų, o iš tiesų Jūsų vaikai sveiki kaip ridikai. Norisi paklausti – ar aš vienas čia jaučiu situacijos paradoksalumą, kai asmenys tam tikroje srityje atstovaujantys valstybę (delegavus funkcijas) iš anksto preziumuoja, kad viena iš valstybinių viešojo sektoriaus sričių yra korumpuota, netinkamai dirba ar pan. bei šiuo pagrindu priima labai konkrečius sprendimus esą leidžiančius išvengti tokio netinkamo darbo ar korupcijos pasekmių, visiškai nesusijusius su tokio reiškinio priežastimis.
Be abejo visiškai normalu kai paprastas žmogus motyvuoja savo sprendimus tuo, kad jam nepatinka valdžia nes “visi jie kyšininkai”, tačiau visiškai neatrodo nei normalu, nei toleruotina, kai valdžia priima sprendimus remdamasi tais pačiais motyvais. Sutikčiau su autoriumi, jog jai keliami kiti reikalavimai. Pridurčiau, kad man tiesiog nepatinka motyvacija ir tai iš kur aš ją girdžiu. Dėl sprendimo drįsčiau konfrontuoti, kadangi manyčiau, kad sprendimas pagrįstas. Argi tėvai neturi prisiimti visos ar dalies finansinės naštos neatsižvelgiant į tai ar jie tiesiogiai naudojasi ar ne paslauga, kurią jie užsakė, kadangi ja gali naudoti tik jie. Iš esmės jau pats vietos laikymas sergančiam vaikui gali būti laikomas paslaugos dalimi. Kitą vertus neturint tiesioginių išlaidų, o tik kompensuojant vaikų nebuvimą ar negalėtų toks kompensavimas apimti tik dalies mokamo mokesčio dydžio.
Vaikai sirgo ir sirgs. Tik dabar visi sirgs 10 dienų: ar su sloga ar sunegalavus ar galvai iš ryto paskaudus. Darželiai atgyveno savo, laikas keistis. Labai geras straipsnis. Miestiečiai yra išsilavinę žmonės, terminologija puikiai suprantama. Liūdna skaityti, kai valdžia mano jog vadovauja ir sprendimus priima avių bandai.