Prieš daugiau nei 30 metų Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ėmėsi iniciatyvos skatindama idėją, jog kiekvienas pasaulio gyventojas yra nusipelnęs orių gyvenimo sąlygų. Šiai iniciatyvai pažymėti kiekvienų metų pirmąjį spalio pirmadienį minima Pasaulio Gyvenviečių Diena (angl. World Habitat Day).
Šiais metais Pasaulio gyvenviečių diena minima spalio 3 d. ir jos devizas – Gyvenvietė žmogiškumui (angl. Habitat for Humanity).
JTO HABITAT iniciatyva yra viena iš svarbiausių tikslinių programų, kuria siekiama pagrindinių paslaugų gerinimo urbanizuotose vietovėse (ypač įvertinant prognozes, jog 2030 metais 6 iš 10 žmonių pasaulyje gyvens būtent urbanizuotose teritorijose, t.y. miestuose). Inicijuota JT Generalinės Asamblėjos 1976 metais Vankuveryje (žinoma kaip HABITAT-I), atnaujinta 1996 metais (žinoma kaip HABITAT-II arba Stambulo deklaracija dėl gyvenviečių) bei 2016 metais (žinoma kaip HABITAT-III). HABITAT strateginiame 2014-2019 metų plane išskirtos 7 prioritetinės sritys, tarpe kurių didžiulis dėmesys skiriamas pagrindinių paslaugų teikimui miestuose.
Demokratijos pažanga pasaulyje turėtų būti matuojama ne vien raketų bei priešraketinių sistemų skaičiumi, ar jų mažinimu, bet kiekvieno žmogaus gyvenimo (sąlygų) kokybės gerėjimu. Gyvenimo kokybės klausimai jau beveik 30 metų yra vieni iš labiausiai prioritetinių JTO inicijuotose vystymosi programose. Sparti technologijų raida globalizuotame pasaulyje, nulėmusi didžiulę pasaulinio verslo integraciją, deja, atskleidė ir didžiulę socialinę ne(to)lygybę, pasireiškiančią itin skirtingomis gyvenimo sąlygomis skirtingose pasaulio dalyse. Hiperblizuodami dirbtinio intelekto futuristinius ateities scenarijus nesusimąstome, kad didelė dalis iš šiandieninių 7,4 mlrd pasaulio gyventojų vis dar susiduria su elementaria geriamo vandens bei sanmazgų trūkumo problema. JTO darnaus vystymosi (angl. sustainable development) miestams programoje (žr. ČIA) akcentuojama, kad jau šiandien pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose (arba urbanizuotose teritorijose). Prognozuojama, jog 2030 metais tokių gyventojų dalis sudarys 60 procentų visų pasaulio gyventojų. 95 procentai urbanistinės plėtros artimiausius porą dešimtmečių vyks besivystančioje pasaulio dalyje. Jau šiandien beveik 900 mln žmonių gyvena lūšnynuose ir šis skaičius tik didėja. Užimdami tik 3 procentus Žemės teritorijos, miestai suvartoja 60-80 procentų visos energijos bei išskiria 75 procentus viso anglies dvideginio. Sparti urbanizacija tampa tikru iššūkiu siekiant užtikrinti geriamo vandens tiekimą, nuotėkų infrastruktūrą, sveikatos priežiūrą ar palankią gyvenimui aplinką. Todėl HABITAT iniciatyva ypatingai akcentuoja valdžios, o ypač vietos valdžios, atsakingą veikimą užtikrinant pagrindinių paslaugų teikimą.
Kas yra pagrindinės paslaugos? JTO ataskaitose akccentuojama, kad „pagrindinė infrastruktūra ir paslaugos bendruomenių lygmenyje apima aprūpinimą saugiu/švariu vandeniu, nuotėkų šalinimą ir atliekų valdymą, socialinę gerovę (apsaugą), transporto bei komunikacijų struktūras, energiją, sveikatos bei pagalbos paslaugas, mokyklas, viešąjį saugumą, viešųjų erdvių tvarkymą“. Remiantis šiuo JTO pateikiamu apibūdinimu, pagrindinės paslaugos yra skirstomos į tris kategorijas:
- Pagrindinės infrastruktūros paslaugos: vandens tiekimas bei nuotėkų šalinimas, atliekų valdymas, transportas ir energija.
- Socialinės paslaugos: švietimas, sveikata, aprūpinimas būstu (socialiniu), pagyvenusių žmonių ir vaikų globa.
- Kokybiško gyvenimo paslaugos (angl. quality of life services): viešasis saugumas (viešoji tvarka), miestų planavimas, kultūra ir laisvalaikis, sportas, viešosios erdvės.
Atsakomybė už pagrindinių paslaugų teikimą skirtingose šalyse pasiskirsto skirtingai tarp skirtingų valdžios lygmenų. Kaip ir pats dalyvavimas jų teikime. Vietos valdžia gali būti paslaugų steigėja (angl. funder), valdytoja (angl. manager), tiekėja ar prižiūrėtoja (angl. supervisor) – priklausomai nuo patikėtos atsakomybės. Pasaulyje yra valstybių, kuriose vietos valdžia vis dar yra suvokiama kaip centrinės valdžios sudedamoji dalis, kas reiškia, kad vietos valdžios veikla yra tiesiogiai kontroliuojama centrinės valdžios. Visgi vietos valdžios vaidmuo pagrindinių paslaugų teikime yra neabejotinas. Vietos valdžia turi daug galimybių ir būdų (aišku, jei tai yra gerai funkcionuojanti vietos valdžia) kaip prisidėti prie pagrindinių paslaugų gerinimo ir, atitinkamai, prie vietos gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo.
Skirtingose pasaulio dalyse prioritetizuojamos skirtingos pagrindinių paslaugų kategorijos. Jei besivystančioje pasaulio dalyje, ypač Afrikoje, akcentuojamos geriamojo vandens bei nuotėkų šalinimo paslaugos, tai Europoje vis daugiau dėmesio šiandien kreipiama socialinėms (pvz., vaikų ar senyvo amžiaus žmonių priežiūra) bei kokybiško gyvenimo (pvz., sporto infrastruktūros gyventojams užtikrinimo) paslaugoms.
Simboliška, kad lygiai po savaitės, spalio 10 dieną, Lietuvoje minėsime vietos savivaldos dieną. Todėl lygiai po savaitės pasidomėsime, kaip pagrindinių paslaugų teikimu rūpinasi savivaldybės Lietuvoje.
Plačiau žiūrėkite – JTO Habitat iniciatyvos nuoroda internete.
Paveikslo šaltinis.
