Vaikų žaidimo aikštelės. Jungtinės Karalystės patirtis


Kaip ir kiekvienais metais, artėjant Vietos savivaldos dienai (primename, kad ji švenčiama/minima spalio 10 dieną), kyla nemažai įvairių minčių apie tai, ar turime ką minėti, kiek SAVIvaldos yra mūsų vietos savivaldoje, ar tikrai rinktoji vietos valdžia dirba vietos bendruomenės labui?
Netylant pavienėms, bet gana aktyvioms diskusijoms apie retas ir apgailėtinas vaikų žaidimų aikšteles daugiabučių namų kiemuose, joms kylančią grėsmę būti išnaikintoms pasikeitus nacionaliniam higienos normų reglamentavimui bei vieniems nuo kitų permetinėjant atsakomybę už jų steigimą ir tolimesnę priežiūrą, valdysena.lt susisiekė su aktyviai situaciją Lietuvoje stebinčia Klaipėdos universiteto 2001 metų absolvente Gabriele Balčytyte, kuri jau 16 metų gyvena Jungtinėje Karalystėje ir ten augina vaikus.

Valdysena.lt: Pastaraisiais metais dalyje Lietuvos didmiesčių, o ypač Klaipėdos miesto savivaldybėje, pradėjo aiškėti graudi tiesa apie vaikų žaidimų aikšteles daugiabučių namų kiemuose. Jos ne tik kad yra apgailėtinos / apverktinos būklės ir nebeatitinka naujųjų higienos normų (todėl gresia jų naikinimas), tačiau neturi ir aiškaus savininko (!). Kai kuriems vietos klerkams „gimsta“ utopinių minčių, jog rūpestis dėl vaikų žaidimų aikštelių turėtų tekti patiems tėvams. Tiesa, pats šios idėjos realizavimas nedetalizuojamas, tačiau vaizduotėje taip ir matome laisvu po darbo metu (greičiausiai naktį) į kiemus su dažais ir plaktukais sliūkinančius tėvus, bandančius suręsti kažką panašaus į matytą Švedijoje, Norvegijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Tai kaip ten iš tikro yra JK? Ar tikrai tėvai patys viskuo rūpinasi? Ar rūpinasi bendruomenė? O gal savivaldybė?
Gabrielė: Daugiabučių kiemus, laiptines, želdynus tvarko atsakingos komunalinės įmonės. Žmonės, gyvenantys butuose, moka taip vadinamą paslaugų mokestį (angl. service charge). Šis mokestis skiriasi nuo komunalinių savivaldybės mokesčių (angl. council tax), mokamų į savivaldybės biudžetą už atliekų surinkimą, policijos, gaisrinės ar kitas paslaugas. Pavyzdys galėtų būti toks: „nuo buto“ mokama 1300 svarų savivaldybei komunalinių mokesčių (council tax) ir 1200 svarų paslaugų mokesčio (service charge). Tiek vienas, tiek kitas mokestis skiriasi priklausomai nuo to, kur yra būstas, kokia jo vertė. Paslaugų mokesčio (service charge) nemoka privačių namų savininkai, nes jie aplinką tvarkosi patys. Savivaldybės komunaliniai mokesčiai (council tax) yra privalomi visiems.

Valdysena.lt: Galima plačiau apie šį paslaugų mokestį (service charge)?
Gabrielė: Paslaugų mokestis (service charge) renkamas namo bei jį supančios teritorijos priežiūrai, draudimui bei remontui, taip pat personalo, kuris vykdo pastato priežiūrą, atlyginimui. Šį mokestį sudaro trys dalys – tai rezervo fondas ilgalaikėms išlaidoms (pvz., stogo remontui), ciklinės išlaidos (pvz., dažymas) bei kasdienės išlaidos (pvz., valymas, atlyginimai ir pan., kurie mokami kiekvienais metais). Pirkdamas butą jau iš anksto žinai, kiek reikės mokėti šio paslaugų mokesčio (service charge ), nes jis yra skirtingas priklausomai nuo būsto savininko. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad mokestis turi būti skaidrus ir pateisinamas realiomis išlaidomis. Spaudoje rašoma, kad parduodami liukso tipo apartamentai Hyde Park‘e Londone, kurių metinis paslaugų mokestis (service charge) sudaro 161 tūkst. svarų. Į šį mokestį įskaičiuotos durininko paslaugos, kino teatras, spa, konferencijų salė, biblioteka ir t.t. Nekilnojamojo turto agentūrų duomenimis vidutinis paslaugų mokestis (service charge) Anglijoje ir Velse siekia 1863 svarus, nors pastaruoju metu naujos statybos namams stebimos paslaugų mokesčio (service charge) augimo tendencijos ir mokestis gali siekti 2777 svarus per metus.

Valdysena.lt: Vadinasi, vaikų žaidimų aikštelės steigimas ir priežiūra prie daugiabučio būtų vykdoma iš šio mokesčio?
Gabrielė: Tikrai taip.

Valdysena.lt: O kaip su vaikų žaidimų erdvėmis viešose vietose?
Gabrielė: Viešose vietose vaikų žaidimų aikštelės yra prižiūrimos arba savivaldybės parkų priežiūros komandos, arba paties parko (jei privatus). Išlaikymas „valdiškų“ erdvių yra finansuojamas iš savivaldybės komunalinių mokesčių (council tax), kurie yra privalomi visiems gyventojams, tačiau yra skirtingi, atsižvelgiant į gyventojo finansinę-materialinę padėtį.

Valdysena.lt: Lietuvoje dažnai girdime, kad mūsų žmonės yra nekultūringi, mūsų mentalitetas „tik laužyti viską, ardyti“, todėl ir vaikų žaidimų aikštelės tokios baisios. Kaip ši problema sprendžiama JK? Ar tikrai ten kitokio mentaliteto žmonės gyvena?
Gabrielė: Bent jau vaikų žaidimų aikštelių nelaužymo problema sprendžiama labai paprastai – prie daugiabučių namų esančios vaikų žaidimų aikštelės yra rakinamos, o viešuose parkuose, miškuose vaikų žaidimų aikštelės yra aptvertos. Viešieji parkai po numatytų valandų yra rakinami. Aikštelės (tiek privačios, tiek ir savivaldybės), ypač probleminėse vietose, dažnai stebimos kameromis. Taikomos ir kitos priemonės. Matyt, tai ir duoda rezultatą.

Valdysena.lt: Ačiū už interviu.
Gabrielė: Linkiu gerų idėjų ir jų įgyvendinimo!

Specialiai valdysena.lt pasikalbėjo dvi KU absolventės Gabrielė iš JK ir Gabrielė iš LTU

Nuotrauka iš www.dayoutwiththekids.co.uk

Dar keletas pavyzdžiųČIA, ČIA ir ČIA.


Related posts