Dalyvaujamojo biudžeto taikymas gerovės visuomenėje


2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų metu politinės partijos ir rinkiminiai komitetai savo programose akcentavo gyventojų įtraukimą ir/arba dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvų įgyvendinimą savivaldybėse. Dalyvaujamasis biudžetas yra demokratinis sprendimų priėmimo procesas, kuriame gyventojai dalyvauja rengiant ir priimant savivaldybės arba viešojo sektoriaus organizacijos biudžetą. Kodėl įprastai vietos valdžia taiko dalyvaujamojo biudžeto schemas? Dažniausiai tuo siekiama atstatyti pasitikėjimą valdžia ir gauti legitimaciją sunkiems biudžetiniams sprendimams įtraukiant į procesą gyventojų balsus. Dalyvaujamojo biudžeto iniciatyva nėra nauja, tačiau Lietuvoje mažai žinoma, iš kur atsirado ir kaip veikia dalyvaujamojo biudžeto schemos.
Pirmasis dalyvaujamasis biudžetas taikytas 1989 m. Porto Alegrė, Brazilijoje ir laikomas gerosios patirties pavyzdžiu. Tokio biudžeto įgyvendinimas turėjo tapti atsaku į greitai besiplečiantį Porto Alegrės miestą ir sunkumus teikiant pagrindines viešąsias paslaugas gyventojams. Kita vertus, konstituciškai garantuotos demokratinės intitucijos neveikė taip, kaip numatyta, nes klestėjo korupcija ir klientelizmas (žr. 1 lentelę). Iš esmės tuometinė iniciatyva buvo siekis suteikti balsą nepasiturintiems; ir jie turėjo nuspręsti, kokie gyventojams svarbūs projektai turi būti finansuojami. Per gana trumpą laiką dalyvaujamojo biudžeto taikymo rezultai parodė tokios iniciatyvos naudą. Dalyvaujamojo biudžeto dėka situacija Porto Alegrė pradėjo keistis ir jau 1997 m. asignavimai sveikatai ir švietimui miesto biudžete išaugo nuo 13 proc. iki 40 proc.; augo nutiestų kelių skaičius nepasiturinčiųjų kvartaluose; išplėstas mokyklų ir darželių tinklas; aprūpinimas kanalizacijos ir vandens jungtimis pasiekė beveik 100 proc. (Gelman, Votto, 2018). Gyventojams matant dalyvaujamojo biudžeto schemos privalumus miesto valdyme jau 1999 m. į šį procesą įsitraukė 40 tūkstančių gyventojų (Gelman, Votto, 2018). Tyrėjai pažymi, jog dalyvaujamojo biudžeto atsiradimui Porto Alegrė tiesiog atsirado “galimybių langas”, kai rinkimus laimėjo nauja partija ir pilietinė miesto visuomenė turėjo gebėjimų inovatyviems pokyčiams. 2004 m., po 15 metų valdymo, pasikeitus valdančiajai partijai, naujoji politinė jėga neišdrįso atsisakyti dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvos.

    

    

Natūralu, jog Europos miestai irgi pradėjo ieškoti savo dalyvaujamojo biudžeto modelio. Pirmiausia buvo bandoma adaptuoti Porto Alegrė susiformavusią praktiką. Bet labai greitai atsirado suvokimas, jog Europoje Braziliškas modelis turi ribotas galimybes būti pritaikytas, nes piliečių dalyvavimas nėra susietas su atskirų gyventojų dalyvavimu. Atvirkščiai – dalyvavimas vyksta dalyvaujant per interesų grupes, asociacijas ir bendruomenes. Todėl Europai labiau tiko konsultacinio pobūdžio dalyvaujamasis biudžetas, perimtas iš Kraistčerčio miesto, Naujojoje Zelandijoje. Šis modelis remiasi prielaida, jog vyksta konsultacijos dėl viešųjų finansų, ir piliečiai teikia pasiūlymus bei rekomendacijas dėl viešųjų paslaugų teikimo ir projektų finansavimo (žr. 1 lentelę).
Kaip matome iš 2 lentelės, galima išskirti tris konsultacinio dalyvaujamojo biudžeto versijas: (i) kai teikiami tik gyventojų pasiūlymai; (ii) kai vyksta gyventojų apklausa dėl biudžeto klausimų; (iii) taikomas pilietinis biudžetas.


Pirmuoju atveju piliečiai teikia projektinius pasiūlymus arba miestų merai susitinka su gyventojais. Tokiu būdu siekiama konsultuotis dėl viešųjų finansų paskirstymo, nes taip užtikrinamas miesto finansų skaidrumas. Projektus peržiūri savivaldybės administracija, bet sprendimą priima savivaldybės taryba. Antras variantas naudojamas siekiant subalansuoti miesto biudžetą, pvz. savivaldybės administracija siūlo išlaidų mažinimo sritis, rinkliavas ir mokesčius. Gyventojų apklausos metu klausiama jų nuomonės, ir jie reitinginguoja pateiktus pasiūlymus. Aišku, ši dalyvaujamojo biudžeto schema nenumato didelių diskusijų ir sprendimą, remdamasi gyventojų sureitinguotais pasiūlymais, priima savivaldybės taryba. Galiausiai pilietinio biudžeto atveju savivaldybės taryba nustato biudžeto dalį dayvaujamajam biudžetui. Gyventojai siūlo kaip turi būti paskirstyti pinigai projektams. Administracija peržiūri projektus. Dėl projektų, atitinkančių reikalavimus, balsuoja gyventojai, o patvirtina savivaldybės taryba.
Baltijos jūros regiono valstybėse dalyvaujamojo biudžeto taikymo patirtis yra skirtinga (žr. 3 lentelę). Daugelis Baltijos jūros regiono teritorijų apibūdinamos kaip labai fragmentuotos jų gyventojams. Tai sudaro iššūkius vietos savivaldai ir taryboms, kai siekiama įtraukti visus gyventojus bendrai veiklai ir nustatyti esamas problemas. Nuo 1998 m. dalyvaujamasis biudžetas pradėtas taikyti Vokietijoje, nors pripažįstama, jog čia iki šiol dalyvaujamojo biudžeto taikymas yra fragmentuotas ir daugiausiai pasireiškia Pietų ir Vakarų Vokietijoje. 2011 m. dalyvaujamasis biudžetas startavo Lenkijoje ir tapo privaloma vietos savivaldos funkcija. Svarbu taip pat pažymėti, jog įtvirtinta privaloma nuostata, kad lėšos dalyvaujamajam biudžetui turi sudaryti 0,5 proc. savivaldybės biudžeto. 2012 m. dalyvaujamasis biudžetas pradėtas taikyti Suomijoje. Šiandien apie 5 proc. Suomijos savivaldybių (apytiksliai apie 15-16 savivaldybių) naudoja dalyvaujamąjį biudžetą.


Rusijoje oficialiai dalyvaujamojo biudžeto schemos pradėtos taikyti 2015 m. Šiuo metu 57-eri Rusijos regionai taiko dalyvaujamąjį biudžetą ir per šią schemą paskirstyto apie 200 mln. EUR. Latvijoje ir Lietuvoje dalyvaujamasis biudžetas pradėtas taikyti tik neseniai. 2018 m. Alytaus miesto savivaldybė tapo pirmąja savivaldybe Lietuvoje, kuri gyventojų iniciatyvoms numatė biudžetą, ir jie galėjo siūlyti projektus, o vėliau už juos balsuoti.
Šiuo metu pradėtas įgyvendinti projektas “Dalyvaujamojo biudžeto taikymas Baltijos jūros regione” (EmPaci), kuriame Telšių rajono ir Rietavo savivaldybės ruošiasi įgyvendinti dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvą, ekspertinis partneris – Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedra. EmPaci projekto tikslas – įtraukti daugiau savivaldybių ir mobilizuoti įvairias gyventojų grupes ugdant savivaldybių administracijų gebėjimus, vystant transnacionalinius klasterius ir bendradarbiavimą tarp savivaldybių ir gyventojų. Projektu siekiama skatinti gyventojų dalyvavaujamojo biudžeto pripažinimą ir stiprinti socialinius ryšius tarp savivaldybių, skleisti dalyvaujamojo biudžeto idėją ir projekto gerąją praktiką Baltijos jūros regione.

Literatūra
Gelman, V.L., Votto, D. (2018). What if Citizens Set City Budgets? An Experiment That Captivated the World – Participatory Budgeting – Might Be Abandoned in its Birthplace. World Resource Institute.


Related posts