Neseniai pasirodė naujas mokslinis leidinys – S.Amiri, E.Sevin, eds. City Diplomacy. Current Trends And Future Prospects. Vieną šio leidinio skyrių (14 sk.) apie miestų diplomatiją Baltijos valstybėse (City Diplomacy in Young Democracies: The Case of the Baltics) parašėme mes – KU SHM fakulteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros dėstytojai – Valentina Burkšienė, Jaroslav Dvorak and Gabrielė Burbulytė – Tsiskarishvili.
Anonsuojamo leidinio redaktoriai ir autoriai, tikėdami globalia miestų diplomatijos perspektyva, išsikėlė ambicingą tikslą – tarpdisciplininiame kontekste konceptualizuoti intelektinį bei akademinį miestų diplomatijos reiškinį ir pagrįsti miestų diplomatijos praktinį pritaikomumą. Gautas rezultatas turėtų inspiruoti pažangą (ar postūmį), formuojant miestų diplomatijos politiką, įgyvendinant viešosios diplomatijos tikslus ir programas.
Žinia, daugiau nei pusė pasaulio gyventojų yra įsikūrę miestuose. Šiose urbanizuotose teritorijose intensyviai formuojasi ir plėtojasi žmonių tarpusavio santykiai bei santykiai su kitų miestų ar šalių žmonėmis. Miesto valdymo kontekste ši sąveika suformuoja viešąją diplomatiją. Tradiciniais šios sąveikos pavyzdžiais gali būti Miestų dvynių projektai, tačiau viešoji diplomatija išryškėja ir per tokias veiklas kaip miesto šeimininkavimas (hosting), priimant Olimpines žaidynes, įvairios edukacinės ir kultūrinės mainų programos, viešinimo ir advokacijos (advocacy) kampanijos. Tad miestų vaidmuo globalioje diplomatijos politikoje yra akivaizdus.
Atskiruose moksliniuose straipsniuose jau kuris laikas bandoma konceptualizuoti praktinius viešosios arba miestų diplomatijos pavyzdžius. Tai paskatino S. Amiri ir E.Sevin (anonsuojamos knygos redaktoriai) pažvelgti į analizuojamo reiškinio perspektyvas kompleksiškai bei pristatyti visuminį konceptualų miestų diplomatijos paveikslą. Todėl šioje knygoje, remiantis teorine ir praktine prieigomis, išplėtojamas ir praturtinamas miestų diplomatijos tyrimo laukas, integruojant tris pamatines nuostatas:(i) argumentuojant tvirto dialogo tarp mokslo ir praktikos būtinybę, knygoje pristatomi tiek teoriniai, tiek praktiniai tyrimai; (ii) siekiant įrodyti analizuojamo reiškinio kompleksiškumą, pateikiami įvairūs galimi naudoti (ir jau naudojami) mietų diplomatijos įrankiai bei strategijos; (iii) nepaisant bendrų globalių klimato kaitos problemų, miestai, būdami labai skirtingi, pasirenka skirtingas prieigas darnumo politikos tobulinimui ir sąveikai tarpusavyje bei su kitais aktorais (nacionaline valdžia, kitomis valstybėmis, NVO ir pan.).
Knyga padalinta į keturias dalis: trys konceptualiosios dalys ir viena atvejų analizės dalis (žr. lentelę).
Mes, kaip minėta, 14 skyriuje pristatėme miestų diplomatijos raišką trijų Baltijos valstybių sostinėse ir Klaipėdos mieste. Analizuojamos sostinės yra tikrieji Euromiestų (Eurocities) tinklo nariai; Klaipėda yra asocijuotas šio tinklo partneris. Miestų diplomatiją pasirinktuose miestuose tyrėme penkiais teoriškai pagrįstais aspektais: (i) miestų partnerystė (city – twinning); (ii) miestų tinklaveika bei jos suteikiamos galimybės; (iii) išmaniojo miesto koncepcija; (iv) merų įtaka miestų diplomatijai; (v) paradiplomatija.
Atlikus ekspertinę ir statistinę analizes išryškėjo įdomūs miestų diplomatijos ypatumai jaunos demokratijos valstybių miestuose. Pavyzdžiui, nors analizuoti miestai turi išmaniojo miesto (smart city) ambicijų ir tikslų, nei vienas iš jų tyrimo metu nebuvo pasitvirtinęs išmaniojo miesto plėtros strategijos. Nors miestai aktyviai bendradarbiauja kultūrinėje, edukacinėje, ekonominėje ir kitose „minkštosiose“ veiklose, jie nelinkę kooperuotis teritorinėje ar erdvinėje plėtroje arba sprendžiant globalias problemas, tokias kaip darnus vystymasis, aplinkos apsauga ir pan. Tiriamuoju periodu tik Talinas turėjo rimtas bendradarbiavimo intencijas kibernetinio saugumo srityje.
Nustatyta, kad analizuoti jaunos demokratijos miestai teikia pirmenybę bendradarbiavimui su kitais Europos Sąjungos miestais (tiesa, kiek mažiau su ES pietų regionais) ir vis dar išlaiko draugiškus santykius su miestais iš buvusios Sovietų Sąjungos.
Visi mūsų atlikto tyrimo rezultatai, taip pat ir tyrimo metodologija bei diskusiniai klausimai išsamiai pristatomi leidinyje, kurį išleido Palgrave Macmillan Series in Global Public Diplomacy (https://doi.org/10.1007/978-3-030-45615-3).