Jūrų uostai, nuo seno laikomi globalios prekybos ir logistikos pagrindu, šiuolaikiniame kontekste patiria reikšmingus pokyčius, išplėsdami savo tradicinį vaidmenį ir įtraukdami įvairius aplinkosaugos, socialinius ir geopolitinius aspektus. Šiandien akivaizdu, kad žiedinė ekonomika, siekianti sumažinti atliekas ir efektyviau naudoti išteklius, tampa lemiamu jūrų uostų sektoriaus vystymosi veiksniu.
Darnus judumas yra vienas iš daugelio darnaus vystymosi bruožų, reiškiantis keliavimo perplanavimą, siekiant sukurti geresnę gyvenimo kokybę, kuri leistų saugiai, greitai ir be rūpesčių susisiekti visoms gyventojų grupėms. Skatinant darnų judumą kartu mažinamas neigiamas poveikis aplinkai. Mažinama transporto sukeliama oro tarša ir triukšmas, mažiau sunaudojama iškastinio kuro, gerėja ir stabilizuojasi oro kokybė. Pasak LR susisiekimo ministerijos (2022), darnus judumas reiškia efektyvų resursų panaudojimą ir prieinamą bei saugią keliavimo galimybę, siekiant sukurti geresnę gyvenimo kokybę.
Nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) priskiriamas svarbus vaidmuo tobulinant visuomenės gerovę ar įtvirtinant naujas raidos formas, pvz., persiorientuojant į darnią plėtrą. Darni plėtra ypač glaudžiai siejasi (bent jau turėtų sietis) su aplinkosauginėmis nevyriausybinėmis organizacijomis (ANVOs), kurios fokusuojasi į aplinkos problemų sprendimą. Tačiau šių organizacijų veiklos sėkmė, anot Hue (2017), Özmen and Karabatak (2013) priklauso nuo jų gebėjimo iškomunikuoti idėjas, vizijas ir tikslus. Kitaip tariant, sėkmė tiesiogiai koreliuoja su komunikacijos valdymo gebėjimais.