Dirbtinio intelekto taikymas viešajame sektoriuje – daugiau klausimų nei atsakymų

Dirbtinis intelektas šiuolaikiniame pasaulyje jau tapo kasdienybe ir yra taikomas įvairiose srityse. Žmogaus protą imituojantys dirbtiniai neuroniniai tinklai gali apdoroti didelį kiekį informacijos ir daug greičiau nei žmogus spręsti uždavinius ir problemas. Natūralu, kad šiuo įrankiu skuba naudotis privatus sektorius, o su pastaruoju koja kojon siekiantis žengti viešasis sektorius negali atsilikti, nors tradiciškai yra apraizgytas biurokratinių procesų voratinkliais ir disponuoja mažesniais ištekliais. Dėl savo specifikos viešasis sektorius yra priverstas įveikti daugiau kliūčių ir atrasti naujų, precedento neturinčių sprendimų, kaip savo veikloje išnaudoti dirbtinio intelekto teikiamus privalumus bei išvengti galimų neigiamų taikymo pasekmių.

Dirbtinio intelekto taikymo perspektyvos viešajame sektoriuje

Trys robototechnikos dėsniai: 1. Robotas negali daryti žalos žmogui arba savo neveikimu leisti, kad žmogui būtų padaryta žala. 2. Robotas turi klausyti komandų, kurias jam duoda žmogus, išskyrus tuos atvejus, kai šios komandos prieštarauja Pirmajam dėsniui. 3. Robotas turi rūpintis savo saugumu, jeigu tai neprieštarauja Pirmajam ir Antrajam dėsniams. Isaac Asimov Sparčiai vystantis informacinėms ir ryšių technologijoms vis aktualesnis tampa dirbtinio intelekto klausimas, dėl kurio perspektyvų ir vaidmens ateities visuomenėje šiandien tarp įvairių sričių mokslininkų ir mąstytojų verda gana aršios diskusijos. Vis dažniau optimistinį požiūrį, kad dirbtinis intelektas atvers kelią…