Dirbtinio intelekto taikymas viešajame sektoriuje – daugiau klausimų nei atsakymų

Dirbtinis intelektas šiuolaikiniame pasaulyje jau tapo kasdienybe ir yra taikomas įvairiose srityse. Žmogaus protą imituojantys dirbtiniai neuroniniai tinklai gali apdoroti didelį kiekį informacijos ir daug greičiau nei žmogus spręsti uždavinius ir problemas. Natūralu, kad šiuo įrankiu skuba naudotis privatus sektorius, o su pastaruoju koja kojon siekiantis žengti viešasis sektorius negali atsilikti, nors tradiciškai yra apraizgytas biurokratinių procesų voratinkliais ir disponuoja mažesniais ištekliais. Dėl savo specifikos viešasis sektorius yra priverstas įveikti daugiau kliūčių ir atrasti naujų, precedento neturinčių sprendimų, kaip savo veikloje išnaudoti dirbtinio intelekto teikiamus privalumus bei išvengti galimų neigiamų taikymo pasekmių.

2015 metai: iššūkiai ir pokyčiai

Tradiciškai baigiantis metams yra bandoma įvertinti, kas gero ar blogo nutiko tam tikroje srityje. Kadangi mūsų tinklaraštis orientuojasi į visuomenės ir valstybės sąveikos analizę, į tyrimus, kaip ir kuo gyvena viešasis sektorius, tad mūsų svarbiausių metų įvykių sąrašas bus susijęs būtent su šiomis temomis. Žemiau pateikiamas sąrašas nėra dar vienas reitingas. Tai tiesiog chronologiškai išdėlioti 2015 metų įvykiai, kurie tiek šiemet keitė viešojo sektoriaus veidą ir praktiką, tiek, tikėtina, darys poveikį ateities pokyčiams. Pabaigoje kiek daugiau dėmesio skiriame ir mums svarbiam miestui Klaipėdai. Euro įvedimas ir viešasis sektorius. 2015 metų…