Europos Prokuratūros komunikacija socialiniame tinkle „Facebook”

Skaitmeninės komunikacijos svarba viešajame sektoriuje pastaraisiais metais ypatingai išaugo. Skaitmeninė erdvė tapo pagrindiniu kanalu, per kurį institucijos gali greitai ir efektyviai perduoti informaciją visuomenei. Europos Prokuratūra taip pat siekia informuoti visuomenę ir stiprinti savo įvaizdį per įvairias komunikacijos priemones, įskaitant socialinę žiniasklaidą.

Sumani visuomenė, sumani ekonomika, sumanus valdymas prieš korupciją. Kas nugalės?

2012 m. gegužės 15 d. Seimas patvirtino Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030”. Pagaliau valstybės valdyme pradėta veikti proaktyviai ir galvoti apie ateitį, o ne būti nuolatiniais gaisrų gesintojais. Šiandien iki strategijos įgyvendinimo pabaigos vis dar toli – 15 metų. Kita vertus, tai nėra tiek jau daug. Tiems, kas galvoja politinėmis kadencijomis, tai yra ketveri Seimo rinkimai; tikėtina, kad turėsime tik du naujus prezidentus. Galite paskaičiuoti, kiek Jums bus metų 2030. Bet siūlau sugrįžti prie Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030”. Ten parašyta, kad per ateinančius penkiolika metų pokyčiai turi įvykti tokiose…

Tinkluose paklydę merai

XXI amžiaus pradžioje įvykusi socialinių tinklų plėtra atvėrė galimybes piliečiams ne tik turėti nuomonę, bet ir ją viešai išsakyti. Žiūrint iš viešųjų sprendimų priėmėjų ir įgyvendintojų pozicijų – tą piliečių nuomonę sužinoti. Vakarų demokratijose pakankamai daug yra kalbama apie socialinių tinklų panaudojimą viešajame sektoriuje. Tiek informacijai pateikti, tiek grįžtamajam ryšiui gauti. Viešųjų organizacijų komunikavimas su piliečiais per Facebook, Twitter ar YouTube tinklus yra vertinamas ir kaip būdas didinti piliečių dalyvavimą. Jei remtumėmės Tarptautinės visuomenės dalyvavimo asociacijos pateikiama dalyvavimo formų klasifikacija (informuoti, konsultuoti, įtraukti, bendradarbiauti ir įgalinti), socialiniai tinklai padeda viešosioms…