Nūdienos visuomenėje viešoji komunikacija vis dažniau įgauna skaitmeninį pavidalą. Elektroninės valdžios raida iš esmės pakeitė institucijų ir piliečių sąveikos modelį: vienos krypties informacijos pateikimas traukiasi ir vietą užleidžia elektroninei bei abipusei komunikacijai, kuri grindžiama atvirumu, skaidrumu ir įsitraukimu.
Skaitmeninės komunikacijos svarba viešajame sektoriuje pastaraisiais metais ypatingai išaugo. Skaitmeninė erdvė tapo pagrindiniu kanalu, per kurį institucijos gali greitai ir efektyviai perduoti informaciją visuomenei. Europos Prokuratūra taip pat siekia informuoti visuomenę ir stiprinti savo įvaizdį per įvairias komunikacijos priemones, įskaitant socialinę žiniasklaidą.
2012 m. gegužės 15 d. Seimas patvirtino Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030”. Pagaliau valstybės valdyme pradėta veikti proaktyviai ir galvoti apie ateitį, o ne būti nuolatiniais gaisrų gesintojais. Šiandien iki strategijos įgyvendinimo pabaigos vis dar toli – 15 metų. Kita vertus, tai nėra tiek jau daug. Tiems, kas galvoja politinėmis kadencijomis, tai yra ketveri Seimo rinkimai; tikėtina, kad turėsime tik du naujus prezidentus. Galite paskaičiuoti, kiek Jums bus metų 2030. Bet siūlau sugrįžti prie Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030”. Ten parašyta, kad per ateinančius penkiolika metų pokyčiai turi įvykti tokiose…