XXI amžiaus pradžioje įvykusi socialinių tinklų plėtra atvėrė galimybes piliečiams ne tik turėti nuomonę, bet ir ją viešai išsakyti. Žiūrint iš viešųjų sprendimų priėmėjų ir įgyvendintojų pozicijų – tą piliečių nuomonę sužinoti. Vakarų demokratijose pakankamai daug yra kalbama apie socialinių tinklų panaudojimą viešajame sektoriuje. Tiek informacijai pateikti, tiek grįžtamajam ryšiui gauti. Viešųjų organizacijų komunikavimas su piliečiais per Facebook, Twitter ar YouTube tinklus yra vertinamas ir kaip būdas didinti piliečių dalyvavimą. Jei remtumėmės Tarptautinės visuomenės dalyvavimo asociacijos pateikiama dalyvavimo formų klasifikacija (informuoti, konsultuoti, įtraukti, bendradarbiauti ir įgalinti), socialiniai tinklai padeda viešosioms…
Žyma: socialiniai tinklai
Kada vietos valdžia leis piliečiams sudaryti savo biudžetą?
Paskutiniai piliečių nepasitenkinimo atvejai Klaipėdoje ir Palangoje (Darževoliucija, protestas dėl įvažiavimo mokesčio į Palangą) parodė, jog vietos valdžiai trūksta gebėjimų įtraukti suinteresuotąsias šalis į sprendimų priėmimo procesą. Ji mieliau renkasi uždarus „būrelius“ užuot diskutavusi su gyventojais. Kita vertus, gal tokių gebėjimų ir netrūksta, tiesiog vietos valdžia nežino, kaip paruošti demokratinius sprendimus? Keista! Savivaldybių tarybose dirba nemažai verslininkų. Versle egzistuoja tokia praktika kaip atviras pasiūlymas. Pardavėjas siekia sukurti pasitikėjimo aplinką su pirkėjais. Verslo atstovai savo pasiūlymuose stengiasi detalizuoti, jog nėra taikomi paslėpti mokesčiai, pelno marža atitinka šakos gerąją praktiką ir siekia…