Dirbtinio intelekto taikymas viešajame sektoriuje – daugiau klausimų nei atsakymų

Dirbtinis intelektas šiuolaikiniame pasaulyje jau tapo kasdienybe ir yra taikomas įvairiose srityse. Žmogaus protą imituojantys dirbtiniai neuroniniai tinklai gali apdoroti didelį kiekį informacijos ir daug greičiau nei žmogus spręsti uždavinius ir problemas. Natūralu, kad šiuo įrankiu skuba naudotis privatus sektorius, o su pastaruoju koja kojon siekiantis žengti viešasis sektorius negali atsilikti, nors tradiciškai yra apraizgytas biurokratinių procesų voratinkliais ir disponuoja mažesniais ištekliais. Dėl savo specifikos viešasis sektorius yra priverstas įveikti daugiau kliūčių ir atrasti naujų, precedento neturinčių sprendimų, kaip savo veikloje išnaudoti dirbtinio intelekto teikiamus privalumus bei išvengti galimų neigiamų taikymo pasekmių.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų administravimas: funkcijos ir jų optimalus pritaikymas

Ikimokyklinių įstaigų funkcijų optimalus pritaikymas yra glaudžiai susijęs su besikeičiančiu paslaugų pobūdžiu ir naujais iššūkiais. Viena pagrindinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų funkcijų yra švietimo pagalbos teikimas, nes daugėja vaikų, kurie yra su specialiais poreikiais ir jiems reikalinga specialisto pagalba. Ne mažiau svarbų vaidmenį atlieka ir socialinių paslaugų funkcija, kurią teikia socialinis pedagogas, jeigu jis dirba ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Reikia pabrėžti, kad tai gana nauja pareigybė tokiose ugdymo įstaigose. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į socialines funkcijas, švietimo pagalbą, bet ir į sveikatos priežiūros funkcijas, kurioms taip pat turi būti skiriamas didelis dėmesys.

Darnaus vystymosi praktinis realizavimas regiono viešajame sektoriuje: Klaipėdos regiono analizė

Lietuva, būdama Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi įgyvendinti jai keliamus darnaus vystymosi reikalavimus regioninės politikos srityje. Už šių reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingas viešasis sektorius, kuris darnaus vystymosi (DV) nuostatų realizavimą šalies regionuose įtvirtina regionų plėtros planuose. T. Tamošiūnas, R. Čiegis (2013) tikina, kad regionų darnus vystymasis turi būti pagrįstas socialinio, ekonominio, ekologinio aspektų pusiausvyra ir nukreiptas į gyvenimo lygio bei kokybės gerinimą specifiniame politiniame, kultūriniame viešojo sektoriaus kontekste. Toks aiškinimas rodo akivaizdų darnaus vystymosi kompleksiškumą ir leidžia manyti, jog jo realizavime turėtų įvairiai pasireikšti skirtingi dalyviai (interesų grupės) bei turėtų…