Žyma: viešasis sektorius

Darnaus vystymosi praktinis realizavimas regiono viešajame sektoriuje: Klaipėdos regiono analizė

Rugilė Radžvilaitė

Lietuva, būdama Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi įgyvendinti jai keliamus darnaus vystymosi reikalavimus regioninės politikos srityje. Už šių reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingas viešasis sektorius, kuris darnaus vystymosi (DV) nuostatų realizavimą šalies regionuose įtvirtina regionų plėtros planuose. T. Tamošiūnas, R. Čiegis (2013) tikina, kad regionų darnus vystymasis turi būti pagrįstas socialinio, ekonominio, ekologinio aspektų pusiausvyra ir nukreiptas į gyvenimo lygio bei kokybės gerinimą specifiniame politiniame, kultūriniame viešojo sektoriaus kontekste. Toks aiškinimas rodo akivaizdų darnaus vystymosi kompleksiškumą ir leidžia manyti, jog jo realizavime turėtų įvairiai pasireikšti skirtingi dalyviai (interesų grupės) bei turėtų…

Viešojo sektoriaus reikšmė realizuojant darnų vystymąsi

Rugilė Radžvilaitė

Lietuvos kelias darnaus vystymosi link prasidėjo atkūrus nepriklausomybę. Pasikeitė ne tik valstybės statusas, tačiau ir jos valdymo turinys. Tai vyko palaipsniui, steigiant naujas institucijas, rengiant naujus planus. Svarbiausi darnaus vystymosi proceso raidos įvykiai Lietuvoje nurodyti žemiau esančioje lentelėje. Permainas Lietuvoje darnaus vystymosi kontekste ypatingai veikė eurointegraciniai procesai. Europos Bendrijos Ketvirtojoje ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitoje (2007, p. 1) teigiama, kad „daugelį tikslų mes galime pasiekti tik kartu, o ne atskirai. Europos Sąjunga, valstybės narės ir jų regionai bei vietos institucijos įvairias užduotis sprendžia kartu“. ES regioninė politika užtikrina investicinę paramą…

Viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus darbuotojų darbai ir patirtys

Jaroslav Dvorak

Prieš keletą metų buvo atliktas vienas įdomus tyrimas (bent jau patys taip manome). Siekiant nustatyti gebėjimus, kurių reiktų magistro programos absolventams, buvo atlikta devyniolika struktūruotų interviu su valstybės tarnautojas, nevyriausybinių organizacijų atstovais ir Europos parlamento darbuotojais. Kokybinio tyrimo respondentai buvo atrintki pagal tokius kriterijus: (a) patirtis NVO, valstybės tarnyboje, ES institucijose; (b) darbas skirtinguose sektoriuose; (c) darbo pobūdžio įvairovė. Toliau bus analizuojami tyrimo metu nustatyti gebėjimai pagal kiekvieną respondentų grupę, suskirstant juos pagal tris kriterijus: tipiniai ir netipiniai darbai; įgyti gebėjimai darbo metu; sėkminga profesinė patirtis. Nevyriausybinių organizacijų atstovai Tipiniai…