Pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais sumaniojo miesto iniciatyvos tapo prioritetu daugeliui miest\u0173 visame pasaulyje. Tradici\u0161kai jos buvo siejamos su naujausi\u0173 technologij\u0173 diegimu. Ta\u010diau \u0161iomis dienomis vis da\u017eniau pabr\u0117\u017eiama, kad pagrindinis j\u0173 tikslas yra gerinti \u017emoni\u0173 gyvenimo kokyb\u0119 ir \u012ftraukti juos \u012f sprendim\u0173 pri\u0117mimo procesus.<\/p>\n\n\n\n
Sumaniojo miesto politika da\u017enai formuojama miest\u0173 planavimo dokumentuose. Juose atsispindi savivaldyb\u0117s sumaniojo miesto samprata, u\u017esibr\u0117\u017eti tikslai ir vaidmenys, kuriuos ji priskiria \u012fvairiems suinteresuotiesiems subjektams. Be to, jie atskleid\u017eia, kokio pob\u016bd\u017eio santykius su gyventojais miesto vald\u017eia laiko pageidautinais ir yra pasirengusi vie\u0161ai \u012fsipareigoti juos u\u017etikrinti (Barrett ir Fudge, 1981).<\/p>\n\n\n\n
Ryga (Latvija) ir Stambulas (Turkija) yra pareng\u0119 politikos planavimo dokumentus, kuriuose i\u0161d\u0117styti sumaniojo miesto princip\u0173 \u012fgyvendinimo planai iki 2030 met\u0173. Ryga \u2013 did\u017eiausias Latvijos miestas ir \u0161alies sostin\u0117, o Stambulas \u2013 did\u017eiausias Turkijos miestas ir \u0161alies istorinis centras. Nors abu miestai atlieka reik\u0161ming\u0105 vaidmen\u012f savo \u0161ali\u0173 ekonominiame, socialiniame ir kult\u016briniame gyvenime, j\u0173 valstybi\u0173 politiniai re\u017eimai skiriasi. 2024 m. \u201eThe Economist\u201c demokratijos indeksas Turkij\u0105 priskyr\u0117 prie silpno \u201ehibridinio re\u017eimo\u201c, o Latvij\u0105 \u2013 prie stiprios \u201edemokratijos su tr\u016bkumais\u201c. Kaip pastebima mokslin\u0117je literat\u016broje, politinio re\u017eimo pob\u016bdis lemia visuomen\u0117s dalyvavimo galimybes ir yra susij\u0119s su vald\u017eios atvirumu bei skaidrumu (Hollyer, Rosendorff ir Vreeland, 2011; Norris, 2022).<\/p>\n\n\n\n
B\u016btent d\u0117l to savo straipsnyje Klaip\u0117dos universiteto Vie\u0161ojo administravimo ir politikos moksl\u0173 katedros doktorantas Eugenijus Krik\u0161\u010di\u016bnas nagrin\u0117ja, kaip \u017emon\u0117s yra suvokiami ir kokie vaidmenys jiems suteikiami planavimo dokumentuose \u0161alyse, kuriose vyrauja skirtingi politiniai ir instituciniai re\u017eimai. Tyrimo objektas \u2013 \u012f \u017emog\u0173 orientuota sumaniojo miesto politika, atsispindinti Rygos ir Stambulo miest\u0173 planavimo dokumentuose. Straipsnyje analizuojami ir lyginami du pagrindiniai sumaniojo miesto dokumentai: \u201eRygos sumaniojo miesto gair\u0117s 2025\u20132030 m.\u201c ir \u201e2030 m. Stambulo sumaniojo miesto strateginis planas\u201c.<\/p>\n\n\n\n
Analiz\u0117 parod\u0117, jog Rygos ir Stambulo miest\u0173 politikos dokumentuose \u017emon\u0117s \u012fvardijami kaip vieni i\u0161 pagrindini\u0173 sumaniojo miesto veik\u0117j\u0173 (\u201esuinteresuot\u0173j\u0173 subjekt\u0173\u201c), ta\u010diau \u0161ios apibr\u0117\u017eties turinys skiriasi. Rygos sumaniojo miesto gair\u0117se \u017emon\u0117s apibr\u0117\u017eiami kaip gyventojai, kuri\u0173 pagrindiniai poreikiai susij\u0119 su auk\u0161ta gyvenimo kokybe, saugumu, paslaug\u0173 prieinamumu ir tvarumu; jie laikomi vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 vartotojais, kuri\u0173 gerov\u0117 priklauso nuo veiksmingo savivaldyb\u0117s veikimo ir technologini\u0173 sprendim\u0173. Tuo tarpu Stambulo sumaniojo miesto strateginiame plane \u017emon\u0117s apibr\u0117\u017eiami pla\u010diau \u2013 ne tik kaip gyventojai, bet ir kaip aktyv\u016bs pilie\u010diai, turintys teis\u0119 ir galimyb\u0119 dalyvauti miesto valdymo procesuose; pabr\u0117\u017eiama gyventoj\u0173 \u012fvairov\u0117, \u012fskaitant socialinius, ekonominius ir kult\u016brinius skirtumus, ypating\u0105 d\u0117mes\u012f skiriant migrantams ir pab\u0117g\u0117liams.<\/p>\n\n\n\n
Be to, nors Rygos dokumente gyventoj\u0173 dalyvavimas deklaruojamas kaip siekiamyb\u0117, instituciniu lygmeniu jis n\u0117ra visapusi\u0161kai \u012ftvirtintas; j\u0173 vaidmuo apsiriboja sumaniojo miesto paslaug\u0173 naudojimu bei pasi\u016blym\u0173 ir informacijos teikimu vald\u017eios institucijoms. Tai leid\u017eia teigti, kad Rygos gair\u0117se labiau atsispindi \u201ei\u0161 vir\u0161aus \u012f apa\u010di\u0105\u201c orientuotas politikos formavimo modelis. Tuo tarpu Stambulo dokumente \u017emoni\u0173 vaidmuo formuojant sumaniojo miesto politik\u0105 yra ai\u0161kiau strukt\u016brizuotas ir institucionalizuotas: pilietin\u0117 visuomen\u0117 per patariam\u0105j\u0105 taryb\u0105 \u012ftraukiama \u012f politikos formavimo proces\u0105. Tai atspindi labiau dalyvaujam\u0105j\u012f (horizontal\u0173j\u012f) po\u017ei\u016br\u012f \u012f politini\u0173 sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105 did\u017eiausio Turkijos miesto strateginiame plane.<\/p>\n\n\n\n