Naujų darbo metodų taikymas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje ir X įmonėje


Nuolat tobulėjančios technologijos bei augantys visuomenės poreikiai skatina organizacijas imtis inovatyvių pokyčių, kaip vieną iš tokių pokyčių galima įvardinti naujų darbo metodų (toliau – NDM) taikymą. NDM taikymas organizacijose kuria inovatyvios organizacijos įvaizdį. Kaip teigia S. Kingma (2018) NDM taikymas keičia ir organizacijos logiką, pokyčiai daugiausia pasireiškia šešiose dimensijose (žr. 1 lentelę).

2020 metais pasaulį užklupusi pandemija sukėlė nemažai iššūkių, tačiau galima įžvelgti ir jos dėka sukurtų galimybių tobulėti, didinti skaitmeninimo apimtis bei taikyti NDM (Juškienė ir kt., 2021). Pandemijos pastūmėtas NDM taikymas plėtėsi ne tik privačiame, bet ir viešajame sektoriuose, tačiau net ir naujoje, inovatyvių darbo metodų srityje, tarp sektorių išlieka būdingas nevienodumas.
NDM taikymo tyrime dalyvavo dvi organizacijos veikiančios skirtingose sektoriuose – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir privati X įmonė. Tyrimas fokusuotas į organizacijų vidų – darbo aplinką, žmogiškųjų išteklių valdymo aspektus, vyraujantį mikroklimatą. Tiriamoms organizacijoms sukurtas specialus klausimynas, atspindintis NDM būdingus pokyčius organizacijos logikos dimensijose. Respondentams suteikta galimybė ties kiekvienu analizuojamu teiginiu pasirinkti vieną iš penkių jiems labiausiai tinkamų variantų, tokiu būdu tyrime nustatyta, kurie aspektai vertinami pozityviau, o kurie negatyviau.

Tyrimo metu gautų duomenų lyginamoji analizė atskleidė, jog nei viešasis, nei privatus sektoriai pilnai neįgyvendina NDM. Pasak M. Palvalin (2019) NDM taikymas suteikia galimybę įtvirtinti pasitikėjimu grįstą priežiūrą, pakeisti organizacijos požiūrį į darbuotojus – laikyti juos didžiausiu turtu, o ne „sąnaudomis“. Abiejuose sektoriuose šie aspektai neįgyvendinami, vyrauja nuolatinė darbuotojų kontrolė, jausmas, jog jie yra organizacijos „išlaidos“. Vertybėmis grįsto sprendimų priėmimo neišpildo viešojo sektoriaus organizacija. Tokių pokyčių įgyvendinime institucija susiduria su įvairiais iššūkiais, vienas iš jų – veiklą reglamentuojančių teisės aktų bazė. Tyrimo metu paaiškėjo, jog viešoji institucija didžiausią dėmesį sutelkia į teikiamos paslaugos tobulinimą. Tai ne tik neatitinka NDM ideologijos, tačiau prieštarauja ir J. Alford bei C. Greve (2017) teigimui, jog viešasis sektorius dėmesį skiria procesų analizei bei tobulinimui. Panaši mokslinės literatūros neatitinkimo situacija nustatyta ir privataus sektoriaus organizacijoje. Nepaisant to, jog privati įmonė siekia pelno, didžiausias dėmesys yra skiriamas procesų tobulinimui. NDM keičia suvokimą apie bendradarbiavimą – tai tampa įprasta darbo atlikimo sistema. Ideologijai būdingus bendradarbiavimo aspektus plėtoja abi tyrime dalyvavusios organizacijos. Ryškūs skirtumai tarp sektorių nustatyti darbo erdvės dimensijoje. Viešojoje institucijoje respondentai teigė, jog darbo vietos yra neergonomiškos, trūksta poilsiui skirtų patalpų. Privačioje įmonėje dirbantys respondentai mano, jog darbo patalpos tėra skirtos brangios įrangos apsaugai – toks požiūris nėra būdingas NDM. Abiejų organizacijų darbuotojai nurodė, jog jaučia tinkamą darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, tačiau viešoji organizacija vis dar nesuteikia darbuotojams galimybės savarankiškai koreguoti darbo grafiko.

NDM taikymo nevienodumą lemia viešojo sektoriaus išskirtinumai: griežtas institucijų veiklos reglamentavimas, riboti finansiniai ištekliai. Bendras gautų duomenų vertinimas parodė, jog sklandesnis NDM taikymas vyksta privataus sektoriaus organizacijoje. Viešojoje institucijoje naujų darbo metodų taikymo rezultatai pagerėtų tiesiogiai paslaugų klientams neteikiantiems darbuotojams suteikus galimybę savarankiškai pasikoreguoti darbo laiką bei biudžeto projekte numačius papildomų lėšų patalpų atnaujinimui.

Literatūra
Alford, J., Greve, C., 2017, Strategy in the Public and Private Sectors: Similarities, Differences and Changes, Administrative Sciences, vol. 7, no. 35.
Juškienė, A., ir kt., 2021, Lietuvos žmogiškojo kapitalo būklė, Vyriausybės strateginės analizės centras.
Kingma, S., 2018, New ways of working (NWW): work space and cultural change in virtualizing organizations. Culture and Organization, vol. 25, no. 5.
Palvalin, M., 2019, Knowledge Work Performance Measurement in the New Ways of Working Context, Tempere University.


Related posts