Reorganizacijos (su)valdymas: ką žino pažengusieji (II dalis)

Pirmojoje straipsnių ciklo apie reorganizaciją ir jos (su)valdymą dalyje jau buvo pristatytos esminės tiesos apie reorganizaciją: dažniausiai reorganizacija vyksta restruktūrizacijos pagrindu, kiekvienas organizacijos pertvarkymas yra suvokiamas kaip pokytis, kurį būtina (ati)tinkamai valdyti. Tam, kad pokyčiai vyktų sklandžiai ir būtų pasiekti/įgyvendinti visi užsibrėžti tikslai, svarbu atsiminti dvi „auksines“ taisykles: prieš vykdant organizacijoje pokyčius, pirmiausia reikia tinkamai jiems pasirengti, pokyčių valdymo procese ypatingai svarbu susieti lyderiavimą, motyvavimą ir komunikavimą, kurie yra pagrindiniai pasiruošimo pokyčiams aspektai. Įsisavinus šias pamatines tiesas apie pokyčių valdymą, galima pereiti prie konkrečių vadybos mokslo atstovų pateikiamų rekomendacijų, kurių…

Reorganizacijos (su)valdymas: ką žino net ir “klevo lapas” (I dalis)

Vykdant viešojo valdymo reformas dėmesys turi būti skiriamas ne tik viešojo sektoriaus veiklos efektyvumo skatinimui, bet ir valdymui, pagrįstam piliečių, bendruomenių bei pačių viešojo sektoriaus darbuotojų dalyvavimu priimant sprendimus. Viešojo sektoriaus organizacijos turi rūpintis individo gerove, tobulinimu ir darbuotojų kompetencija. Svarbiausia, kad kiekvienos reformos vykdymui būtų kruopščiai parinkta strategija, tinkamos ir konkrečiai šaliai pritaikytos doktrinos sprendimai, kurie duotų tik teigiamus pokyčius, gerą reformos eigą, jos įvykdymą ir leistų pasiekti planuotus tikslus bei rezultatus. Jau buvo rašyta apie įrodymais grįstą valdymą, o dabar pažvelkime, ką lietuvių vadybos autoriai rašo apie restruktūrizavimą.…