Kiek žiniasklaidai rūpi viešosios politikos rezultatai?

Lietuvos centrinio valdymo lygmens institucijose jau nuo 2000 m. taikomas strateginis planavimas, kuris yra neatsiejamas nuo veiklos vertinimo kriterijų sudarymo. Nuo to laiko veiklos vertinimo kriterijų sistemai buvo skiriamas LR Vyriausybės narių dėmesys, kuomet ji buvo tobulinama LR Vyriausybės nutarimais įtvirtinant atnaujintas Strateginio planavimo metodikos redakcijas. Pavyzdžiui, 2004 metais buvo numatytas trijų lygmenų – efekto, rezultato, produkto – vertinimo kriterijų įvedimas. Nuo 2010 m. įtvirtintas horizontalių vertinimo kriterijų taikymas, kurie, kaip nurodyta Strateginio planavimo metodikoje, parodo Vyriausybės prioritetų įgyvendinimą, visuomenės nuostatų pokyčius ir veiklos efektyvumą. Taigi, nuo strateginio planavimo įvedimo …

Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo politika Lietuvoje

2003 metais Vyriausybė patvirtino projektų sprendimų vertinimo metodiką nacionaliniams teisės aktų projektams. Ministerijos, apskritys, savivaldybės ėmė naudoti sprendimų poveikio vertinimą, bet šios priemonės veiksmingumas buvo nežymus. Nors K. Maniokas (2006) teigia, jog poveikio vertinimo adaptavimą skatino stojimas į ES, institucinis kontekstas, susijęs su ES reikalų valdymu, ir vidinės reguliavimo reformos, tačiau, remiantis įrodymais, galima teigti: šioje srityje trūko stipresnės Vyriausybės lyderystės ir palaikymo, tad pirmieji poveikio vertinimo adaptavimo žingsniai nebuvo sėkmingi. Lietuvos vyriausybė, adaptuodama poveikio vertinimą, laikėsi atsargios strategijos. Iš pradžių buvo privaloma tik supaprastinta poveikio vertinimo procedūra arba buvo…

Vertinimo gebėjimai Lietuvos ir Slovakijos bibliotekose

Kas yra vertinimo gebėjimai? Pasaulio mastu stebime didėjantį tokių bibliotekų skaičių, kuriose vyksta spartesni pokyčiai, nei kitose viešojo sektoriaus organizacijose. Tai natūralu, nes bibliotekų teikiamų paslaugų turinys ir vertingumas priklauso nuo patrauklumo vartotojams. Patrauklumą vartotojui parodo ne tik bibliotekos infrastruktūra, personalas ir turimi fondai, bet ir bibliotekos vertinimas, kurio rezultatai panaudojami veiklos planavimui, naujų žinių kūrimui, organizaciniam mokymuisi ir rinkodaroje. Objektyviam, sistemingam ir moksliškam vertinimui reikalingi vertinimo gebėjimai planuojant indėlį ir išeigą, poveikio supratimui ir interpretavimui. Kadangi išoriniam vertinimui bibliotekos stokoja finansinių išteklių, būtina ugdyti vidinius vertinimo gebėjimus. Vertinimo gebėjimai…