Piliečio, kaip viešųjų paslaugų naudotojo, diskursas šiuolaikiniame viešajame sektoriuje

  • 22
    Shares

pilieciai_20160726bParengta remiantis Audronės Kasperavičiūtės (2014) baigiamuoju darbu. Parengė darbo vadovė V. Burkšienė, 2016 07 24.

Viešasis sektorius dvidešimt pirmajame amžiuje integruoja (skirtingais tempais skirtingo išsivystymo šalyse) naujojo viešojo valdymo nuostatas. Naujasis viešasis valdymas pasireiškia piliečių aktyvaus dalyvavimo ir bendradarbiavimo principais viešoje gyvensenoje. Kitaip tariant, naujasis viešasis valdymas neatsiejamas nuo pačių piliečių dalyvavimo viešųjų paslaugų organizavime ir jų teikime.
Todėl mokslinėje literatūroje suaktyvėjo „piliečio“ sampratos vartosena. Tačiau gilinantis į tekstus galima pastebėti, kad autoriai nėra sutarę dėl vieningo termino diskurso. Įvairiuose moksliniuose straipsniuose vyrauja skirtingos sampratos: „klientai“, „vartotojai“, „visuomenė“, „piliečiai“ ir pan. Ši sampratų įvairovė gali sukelti tam tikrą įtampą, bandant pasirinkti tinkamiausią terminą. Tad būtų tikslinga paanalizuoti, kokia piliečio – viešųjų paslaugų naudotojo samprata dažniau naudojama moksliniuose šaltiniuose bei kaip su šiuo diskursu „susitvarko“ Lietuvos viešasis sektorius.
Mokslinės literatūros analizė parodė, kad terminas „pilietis“ visuomet naudojamas viešųjų paslaugų gavėjo kontekste, kai apibrėžiamas ir pabrėžiamas piliečių dalyvavimas, teikiant viešąsias paslaugas. Pvz., skatinti piliečius dalyvauti vietos savivaldoje ir stiprinti savivaldybės bendruomenės vaidmenį, kuriant demokratinę visuomenę (Vaičiūnienė ir Nefas, 2003); įtraukti piliečius į viešųjų paslaugų teikimą (Dvorak, 2008).
Kadangi viešoji gyvensena ir viešosios paslaugos reikalauja aktyvaus visuomenės dalyvavimo, pastebima, kad įvairūs autoriai savo darbuose viešųjų paslaugų gavėją yra linkę įvardinti „klientu“, tokiu būdu išryškinant santykinio įdarbinimo į paslaugų teikimą arba dalyvavimo organizuojant bei teikiant viešąsias paslaugas ypatybę. Kliento samprata į viešąjį sektorių atėjo iš privataus arba verslo pasaulio, tad viešųjų paslaugų kontekste „kliento“ samprata dažnai minima kalbant, apie kokybę, viešųjų paslaugų rezultatą ir pasitenkinimą teikiama paslauga.
Moksliniuose šaltiniuose taip pat naudojamos „naudotojo“ arba „vartotojo“ sampratos. Esama darbų, kuriuose „vartotojo“ samprata ištisai vyrauja visame tekste, kalbant apie viešųjų paslaugų naudotoją. „Vartotojo“ samprata viešųjų paslaugų teikime dažnai vartojama akcentuojant jo poreikius, ko jis tikisi iš viešųjų paslaugų. Tarp „vartotojo“ ir „naudotojo“ sampratų jaučiama paralelė; skirtumas yra labai nežymus. Tai galima grįsti ir paaiškinti sampratų vienoda –verslo – kilme. Todėl ir jų vartojimas ganėtinai siejasi su privataus sektoriaus kriterijais, tokiais kaip dėmesys vartotojui, jo poreikiams, siekis kuo geresnių viešųjų paslaugų bei jų teikimo rezultatų, taip pat siekis tenkinti vartotojų poreikius ir interesus. Taigi traktuojant viešųjų paslaugų gavėją kaip vartotoją ar naudotoją, turima omenyje, kad tai yra asmuo, kuris siekia geresnės paslaugų kokybės, orientuojasi į rezultatus bei nurodo pasitenkinimą arba nepasitenkinimą viešosiomis paslaugomis.
Reikia pastebėti, kad yra tokių šaltinių, kuriuose autoriai neišskiria vienos dominuojančios viešųjų paslaugų naudotojo sampratos. Susidaro įspūdis, kad sampratos vartojamos sinonimiškai. Tame pačiame šaltinyje viešųjų paslaugų gavėjas gali būti įvardijamas ir klientu, ir piliečiu, ir vartotoju, ir naudotoju. Tai įrodo autorių nesutarimą, kaip vienodai įvardyti pilietį, viešųjų paslaugų naudotoją.
Mokslinės analizės rezultatai paskatino pasidomėti, kaip šiomis sampratomis varijuojama Lietuvos viešojo sektoriaus kontekste. Naudojant kontent analizės metodą buvo išanalizuoti Klaipėdos apskrities savivaldybių strateginio planavimo dokumentai. Tyrimo rezultatai (žr. 1 pav.) leidžia teigti, kad viešųjų paslaugų gavėjų sampratomis varijuojama ne tik moksliniuose šaltiniuose bet ir Lietuvos viešajame sektoriuje.

pilieciai_20160726

Tyrimas atskleidė, kad tirtuose dokumentuose vartojamos skirtingos viešųjų paslaugų naudotojo sampratos. Dažniausiai naudojama „vartotojo“ samprata, o rečiausiai naudojamos „piliečio“ ir „kliento“ sampratos. Tyrime nustatyta, kad viešųjų paslaugų teikimo kontekste minima dar viena – „gavėjo“ – samprata, kuri pagal vartojimo dažnį, po vartotojo sampratos vartojama dažniausiai.
Apibendrinant išanalizuotus šaltinius galima tvirtinti, kad nėra aiškaus apibrėžimo ir sutarimo, kuomet ir kokiame kontekste tikslinga naudoti konkrečią piliečio, paslaugų naudotojo sampratą, todėl šios sampratos ne retai naudojamos kaip sinonimai. Siekis išgryninti konkretų vartojimo kontekstą kiekvienam terminui iš tiesų yra rimtas iššūkis tiek mokslo bendruomenei, tiek viešojo sektoriaus atstovams.

Šaltiniai:
Dvorak J. 2008. Piliečių dalyvavimo viešajame administravime iniciatyvų vertinimas: savivaldybių tarnautojų požiūris. < http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2009~ISSN_2029-0225.V_5.PG_51-70/DS.002.0.01.ARTIC>
Vaičiūnienė J., Nefas S. 2003. Tyrimo „Vietos demokratija 2003 m.“ ataskaita. Vilnius: Trys žvaigždutės.

Paveiksliuko šaltinis.

 


  • 22
    Shares

Related posts

One Thought to “Piliečio, kaip viešųjų paslaugų naudotojo, diskursas šiuolaikiniame viešajame sektoriuje”

  1. ASFG

    Puikus straipsnis. puikiai atskleista tema. Nuostabu Audrone.

Comments are closed.