Ar virs senos sovietinės struktūros daugiafunkciniais inovatyviais paslaugų centrais?

  • 21
    Shares

klaipeda_jrŠiomis dienomis vyksta diskusija dėl Klaipėdos Neįgaliųjų centro “Klaipėdos lakštutė”, kuriam kokybiškų paslaugų teikimui būtinos didesnės patalpos, ateities. Didesnės ir geriau pritaikytos patalpos būtinos dėl Neįgaliųjų centro teikiamų skirtingų paslaugų  – priežiūros, globos ir integralios pagalbos – bei dėl nemažo darbuotojų, kurie fiziškai negali dirbti dabartiniuose 25 kvadratiniuose metruose, skaičiaus. Klaipėdos miesto Tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komitetas kaip tik šiuo metu ir bando spręsti šią problemą. Vienas iš galimų sprendimų – suteikti centrui dalį nenaudojamų vaikų globos namų “Smiltelė” patalpų. Įsikūrimas šiose patalpose reikštų itin visuomenei svarbių, galima sakyti netgi socialiai jautrių, paslaugų tęstinumą bei geresnį visuomenės (paslaugos gavėjų) poreikių patenkinimą (pavyzdžiui, atsiradus didesnėms patalpoms, atskiriems kabinetams būtų užtikrinamas apsilankiusiųjų konfidencialumas, nes dabar žmonėms nepatogu pasakoti apie savo problemas, kai jas girdi dar keletas nepažįstamųjų). Tuo pat metu svarstoma idėja į “Smiltelės” patalpas perkelti ne tik Neįgaliųjų centrą „Klaipėdos lakštutė”, bet ir vaikų dienos centrą. Tokiu atveju jau galėsime kalbėti apie daugiafunkcinį centrą.
Galima teigti, kad jungtinių paslaugų centrai (daugiafunkciniai centrai) jau tampa  nuolatine praktika kitose valstybėse (pvz., Australijoje). Įgyvendinant šią viešojo sektoriaus veiklos tobulinimo koncepciją yra „atlaisvinami“ ištekliai (Klaipėdos atveju – surastos naujos patalpos), kad įvairios institucijos galėtų sutelkti dėmesį į savo pagrindinę veiklą bei į savo klientų poreikius (pavyzdžiui, teikiant daugiau ir įvairesnių paslaugų vienoje vietoje).
Reid ir Wetterhall (2015) jungtines paslaugas sieja su jungtinių/viešųjų paslaugų centrais –  pusiau autonominiais vienetais viename organizaciniame padalinyje, atliekančiame įvairias funkcijas ir teikiančiame konkrečias, iš anksto apibrėžtas paslaugas. Šie centrai ypatingai tinka viešosioms institucijoms, atsižvelgiant į dabartinę praktiką, kai kiekviena agentūra vysto ir išlaiko savo sistemas ir paslaugas. Sujungus  plėtrą, priežiūrą ir paslaugų teikimą, kaštais dalijasi kelios įstaigos. Visa tai paskatina iki tol negalimas inovacijas (dažniausiai informacines technologijas), suteikia galimybę pagerinti teikiamų paslaugų lygį, o kartu agentūros nepraranda savo savarankiškumo (Reid ir Wetterhall, 2015).
Žinant, kad Lietuvoje yra ryškus socialinių paslaugų poreikis bei iš sovietinės sistemos užsilikusių „apleistų“ infrastruktūros objektų, galima teigti, kad šis „Smiltelės“ ir Neįgaliųjų centro “Klaipėdos lakštutė” bendradarbiavimas galėtų tapti gerąją praktiką kitoms savivaldybėms, siekiančioms pagerinti paslaugų teikimo kokybę. Paslaugų plėtra, panaudojant turimą infrastruktūrą, leistų išvengti didelių investicijų į asmenų aptarnavimui tinkamos infrastruktūros kūrimą. Be to, toks sprendimas padidintų centro priimtinumą piliečiams (šiuo atveju Neįgaliųjų centro “Klaipėdos lakštutė” patalpos yra itin pritaikytos vaikams). Visa tai prisideda prie aukštesnius asmenų aptarnavimo standartų atitinkančios infrastruktūros plėtotės.

Nuotrauka J.Riekašienės.


  • 21
    Shares

Related posts

Leave a Comment