Kas švenčia Vietos savivaldos dieną? [2 dublis]


klaipeda_jrSpalio 10 dieną Lietuvoje tradiciškai tyliai (ypač visuomenės atžvilgiu) minima Vietos savivaldos diena. Lygiai prieš metus šiame blog‘e kėliau nemažo atgarsio sulaukusį klausimą „kas švenčia vietos savivaldos dieną?“ Šiandien keliu naują klausimą: kodėl bendruomenė, būdama kertiniu vietos savivaldos akmeniu, vis dar laikoma podukros vietoje?
Panašu, kad nemažai daliai savivaldybininkų (tiek vietos valdžios, tiek ir administracijos atstovų) Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai (ypatingai tiek, kurie vykdomi nuo 2008 metų), tapo itin sunkiu išbandymu. Šie savivaldybininkai vis dar negali atsigauti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio nuostatos, jog „savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas“, negalima įgyvendinti paraidžiui, t.y. negalima visų valdžios svertų sutelkti tik kelių savivaldybininkų rankose.
Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimais bei Europos vietos savivaldos chartijos nuostatomis, senoji Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo formuluotė, kai savivaldybė buvo apibrėžiama tik kaip „valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens statusą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per savivaldybės tarybą“ pakeista formuluote, kad savivaldybė – tai „įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė (išskirta ir paryškinta autorės) turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą <…>“.
Taigi, ką gali padaryti bendruomenė, disponuodama jai laiduota savivaldos teise? Pirmiausia, be abejo, tai aktyviai dalyvauti rinkimuose ir išsirinkti jai deramai atstovaujančią valdžią. Apie rinkimus, visgi, gal kitą kartą plačiau pakalbėsime, nes be rinkimų, ne ką mažiau svarbus yra antrasis įgalinimo elementas – tai bendruomenės aktyvumas tarpe tarp eilinių rinkimų. Bendruomenės aktyvumas gali pasireikšti tiek institucionalizuotomis galimybėmis dalyvauti savivaldybės tarybos sudaromų komisijų bei visuomeninių tarybų veikloje, tiek ir neinstitucionalizuotomis formomis, išnaudojant itin patogias informacinių technologijų suteikiamas komunikavimo galimybes. Itin svarbu, kad bendruomenė būtų aktyvia sprendimų priėmimo grandimi, reikšmingai prisidedančia prie efektyvesnio savivaldybių funkcijų įgyvendinimo.
Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnyje apibrėžiama, kad pagal sprendimų priėmimo laisvę savivaldybių funkcijos skirstomos į savarankiškąsias bei valstybines. Jei savivaldybių veiklą įgyvendinant valstybines (t.y. valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas „riboja valstybės institucijų ir (arba) pareigūnų sprendimai“, tai savarankiškųjų funkcijų įgyvendinimą savivaldybės atlieka „pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei (išskirta ir paryškinta autorės) ir šios interesais“.
Kokie tie įsipareigojimai bendruomenei? Kiek plačiai bendruomenės nariai apie juos žino?
Įsipareigojimai bendruomenei siejami, pirmiausia, su pagrindinių paslaugų teikimu. Tai numato ir Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas. Įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad „savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams“. To paties įstatymo straipsnio sekančiomis nuostatomis įtvirtinama, kad „viešosios paslaugos gyventojams teikiamos teisės aktų nustatyta tvarka atlygintinai ir neatlygintinai. Savivaldybė turi užtikrinti, kad viešosioms paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat“. Įgyvendindamos savarankiškąsias funkcijas, savivaldybės turi beveik neribotas galimybes veikti savo nuožiūra.
Pažvelkime, kokias paslaugas įstatymas priskiria savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms (atrinkau aktualiausias kiekvienam gyventojui): aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga; šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas; komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas; savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas; keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas. O kur dar maitinimo paslaugų organizavimas teisės aktų nustatyta tvarka švietimo įstaigose, įgyvendinančiose mokymą pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo programas; socialinių paslaugų planavimas ir teikimas; sąlygų savivaldybės teritorijoje gyvenančių neįgaliųjų socialiniam integravimui į bendruomenę sudarymas; savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma. O kur dar įvairios planavimo ar leidimų išdavimo, kultūros ar sveikatos priežiūros paslaugos bei „kitos funkcijos, nepriskirtos valstybės institucijoms“.
O dabar paklauskime savęs, ar esame laimingi ir patenkinti duobėmis kiemuose; smėlio dėžėmis vaikams, kurios jau seniai prarado savo funkcinę paskirtį; ar tenkina švara ir tvarka viešajame transporte; ar „įkandamos“ centrinio šildymo ar komunalinių atliekų išvežimo kainos; ar neįgalieji jaučiasi saugūs ir laukiami įvairiose valdžios įstaigose ir įmonėse; ar socialinis būstas yra saugus ir atitinkantis miestiečių poreikius, ir t.t, ir .t.t.
Dar daugiau: ar kas nors kada nors iš vietos valdžios Jūsų to paklausė? O jei paklausė, ar įsiklausė į Jūsų nuomonę, Jūsų vertinimą?
Lietuvos Respublikos Viešojo valdymo tobulinimo 2012-2020 metų programoje (patvirtintoje dar 2012 metų vasario 7 dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.171) aiškiai išdėstytos esamos situacijos problemos:

„ <…> konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis reglamentavimas galiojančiuose teisės aktuose gana fragmentiškas, dažniausiai rekomendacinio pobūdžio: nenustatytos aiškios konsultavimosi su visuomene procedūros. Be to, analizės duomenys rodo, kad net 47 procentai sprendimo projektų poveikio vertinimo rengėjų niekada nesikonsultuoja su visuomene dėl visų teisės aktų projektų. <…> Teisės aktai užtikrina visuomenei galimybę dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose tiek valstybės, tiek savivaldybių lygiu, tačiau visuomenė negali aktyviai ja pasinaudoti dėl pilietinės atsakomybės, lyderystės kompetencijų, žinių ir informacijos, reikalingos dalyvauti viešojo valdymo procesuose, stokos. Viešojo valdymo institucijos neatlieka sisteminių visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose stebėjimų ir veiksmingumo vertinimų.“

O ką pastebi aktyvieji bendruomenės nariai? T.y. tie asmenys, kurie bando pasinaudoti Konstitucijos jiems suteikta teise būti aktyviais vietos savivaldos bendruomenės nariai, aktyviai reikšti savo nuomonę bei imtis teisėtų (išskirta ir paryškinta autorės) veiksmų dalyvaujant sprendimų priėmimo procesuose tiek valstybės, tiek ir savivaldybių lygiu? Galima išskirti tris esmines dalyvavimo kliūtis:
1. Nuolat kvestionuojamas (iš savivaldybininkų pusės) visuomenininkų dalyvavimo legitimumas.
2. Didelė kitų bendruomenės narių baimė. Baimė reikšti savo nuomonę, atvirai išsakyti savo mintis ir sopulius (sakyčiau, kad dažnu atveju ši baimė yra ne be pagrindo).
3. Galiausiai, visuomenininkų atžvilgiu viešojoje erdvėje sulaukiamas gana didelis  skleidimas migla ir net melu aptrauktų gandų, kuriuos garsiai trimituoja neaišku kuo suinteresuotos asabos.
Šioje vietoje negaliu nepasidalinti itin taikliu vienos visuomenininkės komentaru facebook‘o erdvėse:

„sėdint valdžioje, valdelėje, valdžiūkštėje daugeliui, oi daugeliui norisi, kad piliečiai nesikištų į jų „darbus“, tačiau to sakyti negalima. Sakyti reikia „stiprinti pilietiškumą“, „ugdyti pilietį“… Bet koks bandymas spustelti su reikalavimais iškart apklijuojamas etiketėmis: „populizmas“, „isterija“, „politikavimas (suprask, eiliniai žmogeliai neturi teisės)“, „neišmanymas“ ir pan. Bet kokią pilietinę akciją reikia sumenkinti, parodyti kaip kelių isterikų išsišokimą. Tai yra gero tono ženklas jų pasaulyje, labai nutolusiame nuo eilinės šeimos rūpesčių“.

Šiais moderniais laikais, kai dalyvaujamoji valdysena vis labiau skinasi kelią į tradicinį viešosios politikos procesą, didžiulė savivaldybininkų pareiga yra palaikymas ir pagalba tiems, kurie bando atstovauti bendruomenę. Nes tiems, kurie bando, yra ne vis vien, kas laukia jų bendruomenės ateityje. Bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę! Tai naudokimės ja kurdami savivaldybes, kuriose gera gyventi. Atsakingai ir prasmingai švęskime Vietos savivaldos dieną. Švęskime visi kartu. O ne tik savivaldybininkai.


Related posts

One Thought to “Kas švenčia Vietos savivaldos dieną? [2 dublis]”

  1. Inga

    Tik Kaunas gali švęsti, Klaipėdoje neįmanoma ir žodžio pasakyti liberalai kaip aštunkojai uždusina eilinį žmogų.

Comments are closed.