Pastaraisiais dešimtmečiais sumaniojo miesto iniciatyvos tapo prioritetu daugeliui miestų visame pasaulyje. Tradiciškai jos buvo siejamos su naujausių technologijų diegimu. Tačiau šiomis dienomis vis dažniau pabrėžiama, kad pagrindinis jų tikslas yra gerinti žmonių gyvenimo kokybę ir įtraukti juos į sprendimų priėmimo procesus.
Sumaniojo miesto politika dažnai formuojama miestų planavimo dokumentuose. Juose atsispindi savivaldybės sumaniojo miesto samprata, užsibrėžti tikslai ir vaidmenys, kuriuos ji priskiria įvairiems suinteresuotiesiems subjektams. Be to, jie atskleidžia, kokio pobūdžio santykius su gyventojais miesto valdžia laiko pageidautinais ir yra pasirengusi viešai įsipareigoti juos užtikrinti (Barrett ir Fudge, 1981).
Ryga (Latvija) ir Stambulas (Turkija) yra parengę politikos planavimo dokumentus, kuriuose išdėstyti sumaniojo miesto principų įgyvendinimo planai iki 2030 metų. Ryga – didžiausias Latvijos miestas ir šalies sostinė, o Stambulas – didžiausias Turkijos miestas ir šalies istorinis centras. Nors abu miestai atlieka reikšmingą vaidmenį savo šalių ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime, jų valstybių politiniai režimai skiriasi. 2024 m. „The Economist“ demokratijos indeksas Turkiją priskyrė prie silpno „hibridinio režimo“, o Latviją – prie stiprios „demokratijos su trūkumais“. Kaip pastebima mokslinėje literatūroje, politinio režimo pobūdis lemia visuomenės dalyvavimo galimybes ir yra susijęs su valdžios atvirumu bei skaidrumu (Hollyer, Rosendorff ir Vreeland, 2011; Norris, 2022).
Būtent dėl to savo straipsnyje Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros doktorantas Eugenijus Krikščiūnas nagrinėja, kaip žmonės yra suvokiami ir kokie vaidmenys jiems suteikiami planavimo dokumentuose šalyse, kuriose vyrauja skirtingi politiniai ir instituciniai režimai. Tyrimo objektas – į žmogų orientuota sumaniojo miesto politika, atsispindinti Rygos ir Stambulo miestų planavimo dokumentuose. Straipsnyje analizuojami ir lyginami du pagrindiniai sumaniojo miesto dokumentai: „Rygos sumaniojo miesto gairės 2025–2030 m.“ ir „2030 m. Stambulo sumaniojo miesto strateginis planas“.
Analizė parodė, jog Rygos ir Stambulo miestų politikos dokumentuose žmonės įvardijami kaip vieni iš pagrindinių sumaniojo miesto veikėjų („suinteresuotųjų subjektų“), tačiau šios apibrėžties turinys skiriasi. Rygos sumaniojo miesto gairėse žmonės apibrėžiami kaip gyventojai, kurių pagrindiniai poreikiai susiję su aukšta gyvenimo kokybe, saugumu, paslaugų prieinamumu ir tvarumu; jie laikomi viešųjų paslaugų vartotojais, kurių gerovė priklauso nuo veiksmingo savivaldybės veikimo ir technologinių sprendimų. Tuo tarpu Stambulo sumaniojo miesto strateginiame plane žmonės apibrėžiami plačiau – ne tik kaip gyventojai, bet ir kaip aktyvūs piliečiai, turintys teisę ir galimybę dalyvauti miesto valdymo procesuose; pabrėžiama gyventojų įvairovė, įskaitant socialinius, ekonominius ir kultūrinius skirtumus, ypatingą dėmesį skiriant migrantams ir pabėgėliams.
Be to, nors Rygos dokumente gyventojų dalyvavimas deklaruojamas kaip siekiamybė, instituciniu lygmeniu jis nėra visapusiškai įtvirtintas; jų vaidmuo apsiriboja sumaniojo miesto paslaugų naudojimu bei pasiūlymų ir informacijos teikimu valdžios institucijoms. Tai leidžia teigti, kad Rygos gairėse labiau atsispindi „iš viršaus į apačią“ orientuotas politikos formavimo modelis. Tuo tarpu Stambulo dokumente žmonių vaidmuo formuojant sumaniojo miesto politiką yra aiškiau struktūrizuotas ir institucionalizuotas: pilietinė visuomenė per patariamąją tarybą įtraukiama į politikos formavimo procesą. Tai atspindi labiau dalyvaujamąjį (horizontalųjį) požiūrį į politinių sprendimų priėmimą didžiausio Turkijos miesto strateginiame plane.
Išsamesnė į žmogų orientuotos sumaniojo miesto politikos Rygos ir Stambulo planavimo dokumentuose lyginamoji analizė pateikiama doktoranto Eugenijaus Krikščiūno publikuotame moksliniame straipsnyje „People-oriented Smart City Policy in Riga and Istanbul Urban Planning Documents“.
