Piliečių įsitraukimas sprendžiant rūpimus klausimus tiek vietos, tiek nacionaliniame lygmenyje yra svarbus pilietinės visuomenės ir demokratinės valstybės požymis. Aktyvios pilietinės visuomenės įsitraukimas į viešojo valdymo procesą legitimuoja piliečius kaip aukščiausią valdžią turinčius institutus ir skatina valdžios institucijas aktyviau bendradarbiauti su piliečiais, siekiant bendrų sprendimų. Piliečių įsitraukimas ir dalyvavimas vietos ir nacionaliniuose viešuose reikaluose skatina pasitikėjimą, piliečiai gali jaustis saugūs ir solidarūs. Piliečių dalyvavimo teisinis reglamentavimas parodo, kaip valdžia įgalina bei įveiksmina piliečius dalyvauti viešosios politikos procesuose, kuriuose išklauso piliečių poreikius ir lūkesčius taip kurdami pasitikėjimą vieni kitais.
E. Stumbraitė-Vilkišienė (2013) ir G. Survilaitė (2020) piliečių dalyvavimą apibrėžia per demokratinės valstybės valdymo perspektyvą ir akcentuoja, kad tai tikslas ar būdas, kurio dėka gali būti įgyvendinti piliečių lūkesčiai ir interesai. Galima pastebėti, jog valdžios įstaigos ir piliečiai yra dvi sverto pusės, kurios nuolatos siūbuoja. Tačiau siūbavimo greičiui įtaką daro valdžios įstaigų suteiktos ir leidžiamos priemonės piliečiams įsitraukti į viešųjų reikalų tvarkymą. J. Rosen ir G. Painter (2019), kalbėdami apie piliečių kontrolę, nurodo, kad valdžios įstaigos turėtų mažiau stengtis kontroliuoti piliečius, kadangi tai kenkia pačioms valdžios įstaigoms. Autorių įsitikinimu, gyventojų įsitraukimas į sprendimų priėmimo procesą yra svarbus rodiklis, sakantis, kad visuomenė bei bendruomenė yra budri bei įsitraukianti į aktualijas gyvenamojoje aplinkoje.
Kita problema yra pačių piliečių mažas įsitraukimas į viešųjų reikalų tvarkymą. D. Juknienės (2020, p. 85) atliktas tyrimas demonstruoja atotrūkį tarp piliečių turimų žinių apie įsitraukimo galimybes į vietos reikalų tvarkymą ir gebėjimų ieškoti bei rasti informaciją, susijusią su dalyvavimo būdais. Autorė taip pat pastebi, kad gyventojai patys yra pasyvūs, o tai lemia mažą įsitraukimą į vietos reikalų tvarkymą.
2023 metų lapkričio – gruodžio mėnesiais buvo atliktas empirinis tyrimas, kurio metu buvo analizuoti Lietuvos Respublikos teisės aktai bei Raseinių rajono savivaldybės viešojo administravimo subjektų – savivaldybės tarybos bei administracijos direktoriaus priimti teisės aktai, kuriais yra reglamentuojami įvairūs piliečių dalyvavimo viešajame administravime būdai ir formos.
Dokumentų analizės metu nustatyta, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau –VSĮ) 4 str. 8 d. ir VSĮ 38 str., žvelgiant per S. R. Arnstein (2019) piliečių dalyvavimo kopėčių prizmę, rodo, kad Lietuvoje piliečių dalyvavimo formos pagal įstatymo straipsnius yra tik nuraminimas. Kadangi vietos savivalda ir piliečių išrinkti atstovai gali pateiktus siūlymus gražinti atgal tobulinti mažesnių teritorinių vienetų iniciatoriams arba pasiūlymus tiesiog atmesti. Šiuose santykiuose nevyrauja bendros taisyklės konfliktų ir aklaviečių sprendimo srityse, viena pusė turi daugiau galių nei kita bei jos nesidera dėl taisyklių pakeitimo lygiavertiškai. Raseinių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente (2023) randamos tam tikros užuominos apie piliečių dalyvavimo galimybes, tačiau, remiantis S.R. Arnstein (2019) metodologine prieiga, galima pastebėti, jog Raseinių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente išdėstytos nuostatos apie piliečių dalyvavimą primena delegavimo apraiškas, kuriose suteikiamas piliečiams balsas (gali pasisakyti), tačiau realios galimybės daryti įtaką valdžios priimamiems sprendimams nėra dėl balsavimo galimybių nebuvimo. Raseinių rajono savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos (toliau – RBOT) nuostatuose (2019) nurodoma, jog ši yra visuomeniniais pagrindais veikianti, kolegiali patariamoji institucija. RBOT turi teisę pateikti siūlymus ir rekomendacijas vietos savivaldos institucijoms, kurių pagalba būtų plečiamas savivaldybės ir bendruomeninių organizacijų bendradarbiavimas. Atlikus RBOT veiklos ataskaitos už 2022 m. analizę buvo pastebėta, jog RBOT realiai pateikė kelis siūlymus vietos savivaldos institucijoms bei valstybinėms institucijoms, kurių turinyje atsispindėjo taisyklių nekeitimo rekomendacijos. Toks RBOT darbas nėra pakankamas ir tinkamas, jį reikia plėsti, sudarant sąlygas didesniam skaičiui bendruomenės gyventojų dalyvauti ir teikti pasiūlymus vietos savivaldos įstaigoms. Pragmatiniu požiūriu Raseinių rajono savivaldybės taryba, suteikdama įgaliojimus RBOT teikti siūlymus dėl bendruomeninių organizacijų veiklos rajone gerinimo, jų nesulaukia, o ši priežastis gali būti implikuojama kelių prielaidų: a) nekompetentingų RBOT narių, kurie nesupranta ir negeba identifikuoti bendruomenėse vyraujančių problemų; b) piliečių dalyvavimo viešajame administravime reikšmės suvokimo trūkumo; c) tinkamos atsakomybės už šias pareigas trūkumas.
Apibendrinus tyrimą galima teigti, jog piliečių dalyvavimo galimybės Raseinių rajono savivaldybės viešajame administravime yra labai silpnos, apsiribojančios tam tikrų pasiūlymų teikimu per patariamosios formos institutus ir faktiškai neturinčios įtakos ar galių daryti įtaką valdžios priimamiems sprendimams. Pagal S.R.Arnstein dalyvavimo kopėčių modelį nacionalinio lygio teisės aktai piliečių dalyvavimą apriboja delegavimo ir nuraminimo formomis, kuriose piliečiams nesudaromos galimybės realiai veikti dėl savo ir bendruomenės gerovės.
Literatūra
Arnstein, S. R. (2019). A Ladder of Citizen Participation. In Journal of the American Planning Association (1 ed., Vol. 85, pp. 24-34). Taylor & Francis.
Juknienė , D. (2020). Vietos gyventojų dalyvavimas Šilutės ir Tauragės rajonų savivaldybėse tvarkant vietos reikalus socialinės paramos srityje. Magistro baigiamasis darbas. . Vilnius: Mykolo Romerio universitetas.
Rosen, J., & Painter, G. (2019). From Citizen Control to Co-Production. Moving Beyond a Linear Conception of Citizen Participation. Journal of the American Planning Association, 85(3), 335-47.
Survilaitė, G. (2020). Piliečių dalyvavimas vietos savivaldoje: Kauno miesto savivaldybės atvejis. Bakalauro baigiamasis darbas. . Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.
Vilkišienė, E. S. (2013). Piliečių dalyvavimo aktyvumo ir pasitenkinimo sąveikos konceptualizacija kuriant viešąją paslaugą. Daktaro disertacija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas.
Teisės aktai
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. 1994 m. liepos 7 d., Nr. I-533 [aktuali redakcija nuo 2023-09-01] Nuoroda internete [žiūrėta 2023-12-01]
Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 24 d. sprendimas Nr. TS-216 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos nuostatų patvirtinimo“. Nuoroda internete žiūrėta [2023-11-20].
Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. TS-113 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“. Nuoroda internete [žiūrėta 2023-11-29].
