Dalyvaujamasis biudžetas – tai vienas iš būdų gyventojams dalyvauti priimant sprendimus, kada jie patys gali nuspręsti, kaip ir kam panaudoti savivaldybės biudžeto lėšas. Vienas didžiausių dalyvaujamojo biudžeto priemonės privalumų yra galimybė gyventojams dalyvauti tiesiogiai, be tarpininkų ar atstovų, kada tam tikros savivaldybės bendruomenės nariai siūlo idėjas ir balsuodami renka labiausiai patikusius projektus, kurių įgyvendinimu vėliau pasirūpina konkrečios savivaldybės administracija. Verta pastebėti, kad dalyvaujamojo biudžeto priemonė gali būti pritaikoma ne tik savivaldybės, bet ir organizacijos lygmeniu. To pasėkoje mokyklų dalyvaujamasis biudžetas yra dar viena galimybė skatinti mokinių iniciatyvumą, pilietiškumą ir finansinį raštingumą.
Nors dalyvaujamojo biudžeto priemonė pasaulyje žinoma jau palyginus seniai (idėja kilo 1989 m. Porto Alegrėje, Brazilijoje), Lietuvoje tik 2018 m. Alytaus miesto savivaldybė pirmoji pasiūlė gyventojų iniciatyvoms biudžetą. Per keletą metų dalyvaujamojo biudžeto iniciatyva paplito daugumoje Lietuvos savivaldybių. Remiantis LR Vidaus reikalų ministerijos internetinėje svetainėje pateikiamais duomenimis 2024 m. dalyvaujamasis biudžetas jokia forma nebuvo įgyvendinamas tik trijose Lietuvos savivaldybėse (Šalčininkų r., Kauno m., Širvintų r.). Tai rodo, kad dalyvaujamojo biudžeto, kaip piliečių dalyvavimo būdo, įgyvendinimas ir su šiuo procesu susiję iššūkiai ir laimėjimai bus itin aktualūs artimiausioje ateityje tiek praktiniame, tiek moksliniame lygmenyje.
2025 m. spalio 10 d. viešojo administravimo bakalauro studijų studentai „Piliečių dalyvavimo viešajame administravime“ praktinių seminarų metu turėjo galimybę išgirsti „iš pirmų lūpų“ pasidalinimą gerąja patirtimi apie dalyvaujamojo biudžeto įgyvendinimo iniciatyvas Klaipėdos rajono ir Akmenės rajono savivaldybėse. Klaipėdos rajono savivaldybę atstovavo Mero patarėja Toma Tuzovaitė-Markūnienė ir Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė. Akmenės rajono savivaldybę atstovavo Planavimo ir finansų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Alina Almanienė.
Savivaldybių atstovės pristatė, kas pasiekta ir kokias problemas tenka spręsti nusprendus įgyvendinti dalyvaujamąjį biudžetą savivaldybėje. Pažymėtina, kad abi savivaldybės išsiskiria augančiu gyventojų dalyvavimo aktyvumu balsuojant dėl dalyvaujamojo biudžeto būdu įgyvendinamų projektų. Akmenės rajono savivaldybė dalyvaujamąjį biudžetą įgyvendina nuo 2021 metų ir 2024 metais balsavusiųjų gyventojų skaičius išaugo iki 11,53 % (2023 m.- 6,39 %). Tuo tarpu Klaipėdos rajono savivaldybė dalyvaujamojo biudžeto priemonę taiko nuo 2021 metų ir 2024 metais už dalyvaujamojo biudžeto projektus balsavusių gyventojų skaičius sudarė 12,63 % (2023 m. – 10.47 %).
Abi savivaldybės kasmet ieško priemonių, kaip paskatinti aktyvesnį gyventojų įsitraukimą tiek siūlant idėjas, tiek balsuojant už patikusius projektus. Pagrindiniai iššūkiai, kuriuos paminėjo savivaldybių atstovės: netikslios sąmatos gyventojams siūlant idėjas; dėl kainų pokyčių sudėtinga įvykdyti viešuosius pirkimus; vis dar mažai gyventojų balsuoja internetu („popierinis“ balsavimas gyventojams priimtinesnis, tačiau sudėtingesnis proceso administravimas); mažai balsuoja jaunimas 16-17 metų. Tačiau nepaisant kylančių problemų abiejų savivaldybių atstovės patvirtino, kad gyventojų siūlomų idėjų gausa ir įvairovė bei augantis balsuojančiųjų skaičius rodo, kad dalyvaujamojo biudžeto priemonė yra priimtina gyventojams ir artimiausią dešimtmetį „neišsisems“ ir bus nemažiau aktuali.
Praktinių sėkmės atvejų pristatymas suteikia galimybę studentams papildyti teorines žinias ir išsiaiškinti administracinių procesų įgyvendinimo probleminius aspektus bei jų sprendimo galimas priemones, todėl bendradarbiavimas studijose su įvairiomis viešojo administravimo institucijomis yra sveikintinas ir laukiamas.
Šaltiniai:
Dalyvaujamsis biudžetas. LR Vidaus reikalų ministerija. Prieiga internetu [žiūrėta 2025-10-21]
Seminaro metu Klaipėdos rajono ir Akmenės rajono savivaldybių atstovių pateikta informacinė medžiaga.
