Kultūra yra žmogaus gyvenimo ir mąstymo būdo išraiška ir yra svarbi miesto gyvensenoje. Viešosios kultūros paslaugos, kaip teigė C. Sun ir kt. (2023), yra esminė priemonė, kuria užtikrinama kasdienė žmonių gyvenimo kultūrinė gerovė, siekiant patenkinti pagrindinius piliečių kultūrinius poreikius. Vis tik susiduriama su komunikacijos (sklaidos) problemomis dėl nesistemingos arba fragmentiškos komunikacijos, kas trukdo formuoti bendruomenės kultūrą. Pasak E. Zakaitės ir R. Jakutienės (2023), kad komunikacija būtų sėkminga, ji turi būti aiški, siunčiama tinkamu kanalu ir tinkamu laiku. Vykdomai komunikacijai yra labai svarbu nusimatyti tinkamą strategiją.
Siekiant atskleisti viešųjų kultūros paslaugų sklaidą Klaipėdos mieste, buvo atlikta kiekybinė faktinių duomenų analizė fiksacijos metodu. Vietos, kuriose aptikta lauko reklama, buvo užfiksuotos fotografuojant ir pažymint tikslias koordinates.
Atlikus analizę nustatyta, kad mieste kultūros paslaugas teikia ne tik miestui pavaldžios įstaigos. Jas taip pat teikia nacionalinio, žinybinio ar kitokio pavaldumo kultūros įstaigos, priklausančios viešajam arba privačiam sektoriui. Gauti duomenys atskleidė, kad viešųjų kultūros paslaugų sklaida Klaipėdos mieste vykdoma tradicinėmis išorinės komunikacijos priemonėmis. Mieste vyrauja plakatai, lauko stendai, lauko tentai ir reklama ant autobusų stotelių. Lentelėje (žr. 1 lentelę) yra pateiktos tik tos įstaigos, kurios naudoja išorinės komunikacijos priemones Klaipėdos mieste.
1 lentelė. Kultūros paslaugų sklaida Klaipėdos mieste
Remiantis surinktais duomenimis ir naudojantis google.com My Maps programa buvo sudarytas žemėlapis su jame pavaizduotomis tradicinėmis išorinės komunikacijos priemonėmis. Žemėlapis dėl didelės teritorinės apimties suskaidytas į 3 atskiras dalis: 1) pietinę dalį (iki Birutės gatvės), 2) centrinę dalį (nuo Birutės gatvės iki Naujamiesčio, apimant teritoriją iki Danės upės), ir Naujamiesčio dalį. Visos vietos pažymėtos, naudojantis koordinačių sistema.
Pateikiami duomenys atspindi paslaugų teikėjus, kurie suskirstyti į tipus: 1) viešus savivaldybės (žymima trumpiniu VS), 2) viešus nacionalinius (VN), 3) privačius (P) ir 4) bendrus (B, kai vienoje vietoje naudojama daugiau nei viena priemonė arba komunikaciją toje vietoje vykdo keli teikėjai). Kiekvienas tipas pažymėtas tam tikru simboliu, kuris leidžia identifikuoti tiek patį teikėjo tipą, tiek jo taikomas komunikacines priemones (žr. 1 pav.).
1 pav. Žemėlapio legenda su pavyzdžiais
Atlikus faktinę analizę nustatyta, kad bendrose vietose (tipas B) visi teikėjai naudojasi vienintele komunikacijos priemone – plakatais.
Tyrimas atskleidė, kad pietinėje miesto dalyje (žr. 2 pav.) panaudojamos tik 8 išorinės komunikacijos priemonės, iš 34 esamų šioje miesto dalyje: 6 iš jų administruoja privačios įstaigos, 1 priemonė yra administruojama nacionalinio lygmens subjekto, kita – Klaipėdos m. savivaldybės.
2 pav. Kultūros paslaugų sklaidos priemonės pietinėje Klaipėdos m. dalyje
Pateiktas centrinės dalies žemėlapis (žr. 3 pav.) atskleidžia, jog šioje miesto dalyje yra beveik du kartus daugiau išorinės tradicinės komunikacijos priemonių, tarp kurių dominuoja plakatai (8). Taip pat žemėlapyje yra pažymėtos dvi vietos (tipas B), kuriose plakatais reklamuojasi 3 privačios ir 2 Klaipėdos m. savivaldybei pavaldžios įstaigos.
3 pav. Kultūros paslaugų sklaida centrinėje Klaipėdos m. dalyje
Naujamiesčio dalies žemėlapyje (žr. 4 pav.) matyti, kad, kaip ir centrinėje, šioje miesto dalyje daugiausiai naudojami plakatai (6 iš visų 9 komunikacijos priemonių). Bendrose vietose (tipas B) reklamuojasi – 1 privati ir 1 Klaipėdos miesto savivaldybei pavaldi įstaigos.
4 pav. Kultūros paslaugų sklaida Klaipėdos m. Naujamiesčio dalyje
Atliktas tyrimas atskleidė, kad Klaipėdos miesto kultūros paslaugų teikėjai komunikaciją vykdo gana paprastomis tradicinėmis priemonėmis, tarp kurių dominuoja plakatai. Šiomis priemonėmis naudojasi tiek privačios, tiek ir viešosios įstaigos, tačiau jų išsidėstymas mieste yra netolygus, labiau koncentruotas miesto centrinėje dalyje. Į šiuos duomenis tikslinga atkreipti dėmesį planuojant strateginę kultūros paslaugų komunikaciją viešosiose erdvėse. Taip pat tikslinga paminėti, kad nėra naudojami visi numatyti išorinės reklamos plotai, bei kad kultūros paslaugų išorinei komunikacijai nenaudojamos skaitmeninės komunikacijos priemonės.
Šaltiniai:
Sun, C., Tan, G., Chai, X., & Zhang, H. (2023). Analysis on the satisfaction of public cultural service by township residents: a qualitative perspective. Sustainability, 15(9), 7302. https://doi.org/10.3390/su15097302
Zakaitė, E., & Jakutienė, R. (2023). Analysis of the communication of the non-governmental organization” Unikalus gyvenimas” on the social network Facebook. Applied Scientific Research, 2(2), 7-19.
