Šiomis dienomis viena pagrindinių analizuojamų ir diskutuojamų temų yra aplinkos tarša. Įtemptas žmonių gyvenimo ritmas neatsiejamas nuo gyvenimo mieste, automobilių, pramonės, visko, kas suteikia greitą naudą. Piliečių kėlimasis į miestus sukūrė urbanizacijos problemą, kuri kartu sukelia anglies dioksido perteklių žemės atmosferoje. Verdant gyvenimui visuomenė nori mėgautis žaluma, o ne tik mūrinių pastatų tvirtove ir nebijoti ateities, kurioje gali būti neįmanoma išeiti iš namų dėl oro užterštumo.
Europos Komisija, matydama CO2 emisijos keliamą grėsmę visuomenei, sukūrė „100 klimatui neutralių ir išmaniųjų miestų“ misiją. Šia misija siekiama, kad iki 2030 metų būtų pasiektas klimato neutralumas ir pažangus CO2 emisijos sumažėjimas urbanizuotose teritorijose. Misijos esminis žvilgsnis krypsta į miestus, į CO2 emisijos židinius. Iniciatyva sulaukė didelio susidomėjimo – 377 Europos miestai pateikė paraiškas kandidatuoti ir tapti žaliosiomis savivaldybėmis.
Du Lietuvos miestai buvo atrinkti dalyvauti šioje misijoje – Vilnius ir Tauragė. Laimėjusios šią iniciatyvą savivaldybės turės ją įgyvendinti, bet pradėti nuo tuščio lapo yra išties sudėtinga. Kadangi pati misija yra eksperimentinė, kai kuriose Europos šalyse buvo pasirinkta steigti įgyvendinimo procesus koordinuojančias nacionalines institucijas. Tokios šalys kaip Švedija ir Austrija jau pradėjo savo kelią link CO2 emisijos mažinimo ir įkūrė nacionalinius misijos koordinavimo centrus. Kiekvienos šalies patirtis yra skirtinga, bet tuo pačiu ta patirtis gali būti labai naudinga Lietuvai. Siekiant tikslios ir sklandžios miestų veiklos yra siūloma įsteigti panašią nacionalinę koordinuojančią instituciją ir Lietuvoje.
Tyrimui atlikti pasirinkti Švedijos nacionalinis koordinavimo centras „Viable Cities“ ir Austrijos nacionalinis koordinavimo centras „Fit4UrbanMission“. Išanalizavus abiejų nacionalinių koordinavimo centrų patirtis, galima išskirti svarbiausius punktus (žr. 1 lentelę).
Lietuvoje egzistuoja nacionalinės misijos „Žaliosios savivaldybės 2030“ koordinavimo centro poreikis. Atlikus interviu galima matyti, kad reikia Lietuvai pritaikyto nacionalinio koordinavimo centro, kuris suteiktų informaciją, ką ir kaip reikia daryti. Daugiausiai galima pasimokyti iš Švedijos nacionalinis koordinavimo centro „Viable Cities“. Taip pat nemažai idėjų galima perimti iš austrų „Fit4UrbanMission“. Nors Lietuvai reikia unikalaus nacionalinio centro, gvildenančio mums aktualias problemas, labai svarbu, kad nacionalinis koordinavimo centras atliktų užsienio šalių patirties analizę, surinktų duomenis, informaciją. Taip pat svarbu, kad toks centras tarpininkautų tarp savivaldybių, universitetų ir kitų institucijų. Tik veikiant kartu, bendradarbiaujant, dalinantis patirtimi bus galima pasiekti užsibrėžtus tikslus.
